Istorizmas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Istorizmas (mene) – viena iš meno krypčių. Terminas susiformavo XIX a. devinto dešimtmečio Vokietijoje.
Istorizmui būdingas praeities meno stilių pakartojimas, pagrįstas moksliniais meno istorijos tyrinėjimais. Istorizmu grindžiamos neostilių ir eklektikos meno krypčių nuostatos. Istorizmą XIX a. pirmoje pusėje suformavo romantizmo idėjos, istorizmo poveikis pastebimas kūrinių, sukurtų iki XX a. pradžios, stiliuje. Labiausiai pasireiškė architektūroje per neobaroką, neorenesansą, neoromaniką, neobizantiką.
[taisyti] Istoristinio stiliaus bažnyčios Lietuvoje
- Barzdų Kristaus Karaliaus bažnyčia
- Ylakių Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia
- Krokialaukio Kristaus Atsimainymo bažnyčia
- Panevėžio Kristaus Karaliaus katedra
- Tauragės Švč. Trejybės bažnyčia
- Utenos Kristaus Žengimo į dangų bažnyčia
- Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia
- Žygaičių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia
