Rainbow
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
 |
Šį straipsnį ar jo skyrių reikėtų peržiūrėti. Būtina ištaisyti gramatines klaidas, patikrinti rašybą, skyrybą, stilių ir pan. Ištaisę pastebėtas klaidas, ištrinkite šį pranešimą ir apie tai, jei norite, praneškite Tvarkos projekte. |
| Rainbow | |
|---|---|
| Vaizdas:Rainbow grupė.png |
|
| Kilmė | Anglija |
| Šalis | {{{šalis}}} |
| Aktyvumo metai | 1975 — 1984 1993 — 1997 |
| Žanras(-ai) | Sunkusis rokas |
| Įrašų kompanija(-os) | Polydor |
| Nariai | Ritchie Blackmore John O'Reilly Doogie White Greg Smith Paul Morris |
| Buvę nariai | {{{buvę_nariai}}} |
| Svetainė | {{{svetainė}}} |
Rainbow („Vaivorykštė“) – sunkiojo roko grupė iš JK. 1975 grupę sukūrė buvęs Deep Purple gitaristas Ritchie Blackmore. Pradžioje grupę sudarė dar buvę Elf nariai: dainininkas Ronnie James Dio, klavišininkas Mickey Lee Soule, bosinė gitara – Craig Gruber ir būgnininkas Gary Driscoll. Metams bėgant grupės sudėtis stipriai pasikeitė, grupė buvo iširusi ir vėl atnaujinusi savo veiklą.
Turinys |
[taisyti] Istorija
[taisyti] Metai su Dio
1974 Blackmore pradėjo erzinti funk/soul elementai, kuriuos į Deep Purple muziką atnešė David Coverdale ir Glenn Hughes, taip pat tai, kad grupės nariai nepriėmė jo siūlymo įrašyti ir įtraukti į albumą Stormbringer anksčiau planuotą įrašyti grupės Quatermass dainą "Black Sheep of the Family" kaip solo singlą, kuris parodytų, kad jo idėjos Deep Purple slopinamos. Per paskutinį JAV surengtą Deep Purple koncertinį turą kaip apšildančioji grupė dalyvavo Elf ir Ritchie įspūdį padarė Elfų vokalistas Ronnie James Dio. Tarp Blackmore ir Dio susiformavo toks stiprus kūrybinis ryšys, kad greitai pavyko sukurti tiek muzikos, kiek pakako visam albumui. Jis buvo įrašytas kartu su Elf kaip sesijine grupe. Padrąsintas sėkmės, Blackmore apsisprendė palikti Deep Purple ir sukurti savo grupę Elf pagrindu, įtraukiant visus jos narius, išskyrus gitaristą. Grupės pavadinimas buvo pakeistas į Rainbow, kuris sietinas su Hollywood'o "Rainbow Bar and Grill" restoranu, kuriame rinkdavosi roko žvaigždės ir jų gerbėjai.
Rainbow debiutinis albumas Ritchie Blackmore's Rainbow buvo išleistas 1975, jame yra mini hitas "Man on the Silver Mountain".
Rainbow muzika gerokai skyrėsi nuo Deep Purple. Joje aiškiai jautėsi klasikinės muzikos įtaka, o Dio sukurti dainų tekstai dažnai buvo susiję su viduramžių temomis. Universalus Dio balso diapazonas tiko ir sunkiojo roko dainoms, ir švelnesnėms baladėms. Nors Dio niekada negrojo jokiu muzikos instrumentu jokiame Rainbow albume, jis, kartu su Blackmore, nurodytas kaip visų kompozicijų kūrėjas ir aranžuotojas, be to, jis pats sukūrė visų dainų tekstus.
Po to, kai buvo įrašytas debiutinis albumas, Blackmore greitai atleido iš grupės visus jos narius, išskyrus Dio, ir pasikvietė būgnininką Cozy Powell (prieš tai grojusį Jeff Beck Group), boso gitaristą Jimmy Bain and amerikietį klavišininką Tony Carey. Ši sudėtis įrašė antrąjį albumą Rising ir išvyko į pirmąjį grupės pasaulinį koncertinį turą. Pirmieji pasirodymai JAV buvo surengti 1975 pabaigoje. Iki savo pasirodymų Europoje 1976 vasarą Rainbow jau buvo įgijusi grupės, sugebančios surengti uždegantį gyvą koncertą, reputaciją.
Vėliau Blackmore nusprendė, kad Bain neatitinka reikalavimų ir 1977 sausį jį atleido. Netrukus toks pats likimas ištiko Carey. Tačiau Blackmore buvo sunku rasti tinkamus pakaitinius atleistiems muzikantams, kurie atitiktų jo pageidavimus. Galiausiai jis pasirinko kanadietį klavišininką David Stone iš mažai žinomos grupės Symphonic Slam. Boso gitaristu jis pradžioje pasirinko Mark Clarke iš grupės Tempest, bet studijoje pradėjus įrašinėti trečiąjį grupės albumą Long Live Rock 'n' Roll Blackmore taip nepatiko jo grojimas, kad jis nedelsdamas atleido Clarke ir pats įgrojo bosinės gitaros partiją visose albumo dainose, išskyrus tris ("Gates of Babylon", "Kill the King" ir "Sensitive To Light"). Šioms trims dainoms įrašyti jis galiausiai pasirinko australietį Bob Daisley. Išleidus albumą ir surengus didelį koncertinį turą 1977 – 1978 m., Blackmore nusprendė, kad jis norėtų pasukti grupę labiau komercine linkme ir nutolti nuo "kalavijo ir burtų" temos. Dio nesutiko su šiomis permainomis ir paliko Rainbow. Jis pakeitė Ozzy Osbourne kaip Black Sabbath vokalistas (taip jau sutapo, kad su Black Sabbath įvairiu metu taip pat grojo Daisley, Powell ir vėlesnės Rainbow sudėties būgnininkas Bobby Rondinelli). Dio vėliau sukūrė savo grupę Dio.
[taisyti] Komercinė sėkmė
Blackmore norėjo vietoj Dio pasikviesti Ian Gillan, bet Gillan atsisakė, todėl po eilės perklausų vietoj jo buvo pakviestas ex-Marbles vokalistas Graham Bonnet. Tiesa, Gillan kiek vėliau pakeitė Dio ateidamas į Black Sabbath. Powell pasiliko, bet Daisley ir Stone buvo atleisti ir pakeisti klavišininku Don Airey ir buvusiu Deep Purple boso gitaristu Roger Glover. Pastarasis pasikeitimas atrodė keistokai, nes būtent Blackmore sukurstė Glover atleidimą iš Deep Purple 1973. Pirmajame naujosios sudėties įrašytame albume Down to Earth buvo pirmasis grupės singlas, patekęs į populiariausių įrašų sąrašus, - "All Night Long" ir Russ Ballard sukurta "Since You Been Gone". Scenoje Bonnet išsiskyrė stipriu balsu, tačiau stokojo Dio diapazono ir sunkiai susidorojo su tylesnėmis grupės kompozicijomis. 1980 m. grupė pasirodė kaip pagrindinis inauguracinio 'Roko monstrų' festivalio dalyvis Anglijos Doningtono pilyje. Tačiau tai jau buvo paskutinis Powell'o koncertas su Rainbow, kadangi jis jau buvo pranešęs apie savo pasitraukimą dėl nepritarimo vis stiprėjančiam Blackmore polinkiui į pop metalą. Vėliau jis grojo su Michael Schenker, su grupe Whitesnake (ją sukūrė David Coverdale) ir Black Sabbath. Bonnet po kurio laiko taip pat pajuto nepasitenkinimą Blackmore ir Glover dominavimu ir pasitraukė siekdamas solo karjeros.
Kito albumo įrašymui Bonnet ir Powell, atitinkamai, buvo pakeisti amerikiečiais Joe Lynn Turner ir Bobby Rondinelli. Titulinė albumo daina Difficult to Cure buvo Bethoveno Devintosios simfonijos versija. Albume taip pat buvo kompozicija gitarai "Maybe Next Time". Po naująjį albumą reklamuojančio koncertinio turo pasitraukė Don Airey, kuris buvo pakeistas klavišininku David Rosenthal.
Kitas studijinis Rainbow albumas buvo Straight Between the Eyes. Šis albumas buvo darnesnis už Difficult to Cure ir sulaukė didesnės sėkmės JAV. Tačiau, keisdama savo stilių į labiau albuminį roką, grupė prarado dalį ankstesnio laikotarpio gerbėjų. Singlas - baladė "Stone Cold" pakliuvo į populiariausių įrašų sąrašus, o jo videoklipas buvo dažnai transliuojamas MTV kanalu. Sėkmingas albumą reklamuojantis koncertinis turas aplenkė JK ir buvo pirmiausiai orientuotas į JAV rinką. Šio turo koncertas, surengtas San Antonijuje (Teksase), buvo nufilmuotas ir jo vaizdo įrašas "Live Between the Eyes" keletą kartų parodytas per MTV.
Įrašinėjant albumą Bent Out of Shape būgnininką Rondinelli pakeitė Chuck Burgi. Šiame albume buvo singlas "Street Of Dreams". MTV uždraudė rodyti šios dainos videoklipą, nes buvo spėjama, kad jis turi neaiškų hipnotinį poveikį[1]. Išleidus albumą surengto koncertinio turo metu Rainbow sugrįžo į JK bei į Japoniją, kur 1984 m. kovo mėn. kartu su simfoniniu orkestru sugrojo 'Difficult to Cure' (šis koncertas taip pat buvo nufilmuotas).
[taisyti] Pertrauka ir persigrupavimas
1984 m. balandžio mėn. Blackmore ir Glover įsijungė į atsikūrusios Deep Purple "antrąją" sudėtį ir Rainbow nutraukė savo veiklą. Baigiamąjį Rainbow albumą Finyl Vinyl sudarė kartu sudėti koncertiniai įrašai ir singlų B pusės. Albume buvo ir instrumentinė kompozicija Weiss Heim, kurios įrašas buvo pirmą kartą viešai išplatintas.
Blackmore pasitraukė iš Deep Purple 1993 ir sukūrė naująją Ritchie Blackmore's Rainbow, kurios visi nariai buvo nauji. Grupė 1995 išleido albumą Stranger in Us All ir išvyko į ilgai trukusį pasaulinį koncertinį turą.
Koncertinis turas buvo labai sėkmingas, o jo metu Vokietijoje surengtą grupės pasirodymą profesionaliai nufilmavo 'Rockpalast'. Koncerto vaizdo įrašas oficialiai niekad nebuvo išleistas, tačiau paplito daug jo mėgėjiškų kopijų, kurios labai vertinamos kolekcionierių.
Tačiau, pasisotinęs stadioniniu roku, Blackmore nukreipė savo dėmesį į renesanso ir viduramžių muziką, kuria domėjosi visą gyvenimą. Rainbow vėl buvo atidėta į šalį, 1997 Esbjerge (Danija) sugrojusi baigiamąjį koncertą. Blackmore, kartu su savo partnere - vokaliste Candice Night sukūrė renesansinės pakraipos grupę Blackmore's Night, kuri iki 2007 m. įrašinėja albumus ir rengia nedidelius, kamerinio pobūdžio koncertinius turus, kurie labai skiriasi nuo gigantiškų Rainbow stadioninių pasirodymų.
1997 m. pabaigoje Cozy Powell pasiteiravo, ar Ritchie Blackmore neturėtų noro atkurti ankstesnę Rainbow sudėtį. Dėl visų muzikantų prisiimtų įsipareigojimų buvo planuojama šia sudėtimi groti tik vieno koncertinio turo metu, ir Cozy tragiškos žūties metu 1998 m. balandžio mėn. tiek Dio, tiek Blackmore jau praktiškai buvo pritarę šiam projektui. Tačiau su Cozy mirtimi užgęso ir ilgai laukto susijungimo viltys. Per nuo to laiko praėjusį dešimtmetį girdėta nemažai kalbų apie bendrą Dio/Blackmore Rainbow projektą, bet abu muzikantai visuomet atmesdavo tokius gandus kaip nepagrįstus.
[taisyti] Diskografija
LPs:
- Ritchie Blackmore's Rainbow (975)
- Rising (1976)
- Long Live Rock 'N' Roll (1978)
- Down to Earth (1979)
- Difficult to Cure (1981)
- Jealous Lover EP (1981)
- Straight Between the Eyes (1982)
- Bent Out of Shape (1983)
- Stranger in Us All (1995)
[taisyti] Gyvai
- On Stage (1977)
- Finyl Vinyl (1986)
- Live in Germany (1994)
- Live in Europe (1996)
- Live in Munich 1977 (2006)
- Rainbow Live At Cologne SportHalle (2006)
- Rainbow Live At Dusseldorf Philipshalle (2006)
- Live In Germany 1976 (30th Anniversary Edition Box) tik Japinijoje (2006)
[taisyti] Didžiausių hitų rinkiniai
- The Best of Rainbow (1981)
- The Very Best of Rainbow (1997)
- 20th Century Masters - The Millennium Collection: The Best of Rainbow (2000)
- Pot of Gold (2002)
- Catch the Rainbow: The Anthology (2003)
[taisyti] Singlai
- Man On The Silver Mountain (1975)
- Catch The Rainbow (1975)
- Starstruck (1976)
- Stargazer (1976)
- Kill The King (1978)
- Long Live Rock 'N' Roll (1978)
- Gates Of Babylon (1979)
- Since You Been Gone (1979)
- All Night Long (1980)
- I Surrender (1981)
- Can't Happen Here / Jealous Lover (1981)
- Stone Cold (1982)
- Power (1982)
- Can't Let You Go (1983)
- Street Of Dreams (1983)
- Hunting Humans (Insatiable) (1995)
- Ariel (1995)
