Povilas Dogelis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Povilas Dogelis (1877 m. lapkričio 1 (20) d. Kniebionių k., Girkalnio a., Raseinių raj. – 1949 m. rugsėjo 3 d. Kaune, palaidotas Arkikatedros bazilikos šventoriuje) – kunigas, rašytojas, steigiamojo Seimo narys, visuomenės veikėjas.

[taisyti] Biografija

Tėvai – valstiečiai (24 ha). Tėvas kilęs iš bajorų. Lankė Girkalnio rusų pradinę mokyklą. Lietuviškai skaityti ir rašyti išmokė daraktorė Grigaravičienė. Mokėsi Raseinių apskrities mokykloje, Liepojos gimnazijoje. 1894 m. įstojo į Kauno kunigų seminariją.

Norėdamas išmokti lietuviškos gramatikos, lavinosi privačiai. Jau pirmame kurse savo ranka perrašė Kazimiero Jauniaus „Lietuvišką kn. Jaunio kalbomokslį“ (1897 m.) ir taip išmoko taisyklingai rašyti. Seminarijoje priimtas į slaptą klierikų organizaciją, kuri rūpinosi lietuvybės palaikymu.

1899 m. liepos 25 d. įšventintas kunigu ir paskirtas vikaru į Kvetkų parapiją (Biržų raj.). Čia pasijuto visai nereikalingu. 1900 m. perkeltas į Panemunėlį vikaru, pas kun. J.Katelę. Dėstyti tikybą rusų kalba Panemunėlio pradinėje mokykloje griežtai atsisakė. Kilo konfliktas su caro pareigūnais. Vienerius metus teišbuvusį Panemunėlyje, vyskupas M.L.Paliulionis perkėlė į Tirkšlius, taip tikėdamasis išgelbėti nuo caro administracijos bausmės. Tačiau, kaip politiškai nepatikimas, 1902 m. rugpjūčio mėn. dvejiems metams buvo uždarytas į Kretingos vienuolyną.

Kretingoje artimai bendradarbiavo su kun. A.Bizausku ir kun. K.Petreikiu. Trise nutarė organizuoti draudžiamos lietuviškos spaudos gabenimą iš Prūsijos. Jam pavedė atvežamą spaudą slėpti ir išduoti knygnešiams. Slėptuvę įrengė viename iš vienuolyno negyvenamųjų kambarių. Tiesioginė jų padėjėja buvo P.Gaigalaitė. Jai buvo pavesta rankraščius nugabenti į Tilžės spaustuves ir spaudą – iš ten iki Prūsijos sienos. Toliau pergabenant daug padėdavo O.Maliauskaitė, kurios tėvų žemė buvo prie pat sienos. Spaudą vežimu atveždavo A.Lankutis. Knygnešiai ją išgabendavo į Plungę, Endriejavą, Veiviržėnus ir kt. Iš čia ją platindavo paplisdavo po apylinkes.

Rašė straipsnius į „Tėvynės Sargą“, „Dirvą – Žinyną“, „Kryžių“. Pasirašydavo slapyvardžiu Paukštelis. Išvertė į lietuvių kalbą ir išleido keletą religinio turinio knygelių.

1904 m. rugpjūčio mėn. iš vienuolyno paleistas. Kunigavo Nemakščiuose, Kauno arkikatedroje bazilikoje. 1926 m. suteiktas Kauno arkikatedros Kapitulos garbės kanauninko vardas.