Poliarinė pašvaistė
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Poliarinė pašvaistė (lot. Aurora polaris) – poliariniams regionams būdingas, Saulės vėjo sukeltas dangaus švytėjimas. Priklausomai nuo pusrutulio vadinama šiaurės pašvaiste (lot. Aurora borealis) arba pietų pašvaiste (Aurora australis).
Poliarinė pašvaistė susidaro Saulės vėjo atneštoms dalelėms susidūrus su Žemės atmosfera (daugiausia - deguonimi ir azotu). Jonosferoje kilusi magnetinė audra sukelia švytėjimą. Nakties danguje pasirodo žydri, geltoni, žali, violetiniai spinduliai, lankai, marškos. Dienos metu poliarinės pašvaistės nesimato, nes ją užgožia saulės šviesa, tačiau pats reiškinys gali vykti ir dienos metu.
Nors poliarinė pašvaistė būdingiausia poliarinėms sritims, kartais matoma ir vidutinėse platumose ar netgi netoli atogrąžų[1].
[taisyti] Šaltiniai
- ↑ Geografijos žodynas. S.Agapovas, S.Sokolovas, D.Tichomirovas. 1972 m., Kaunas