Pijorai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Pijorai (lot. Ordo clericorum regularium pauperum Matris Dei scholarum piarum) – Šv. Juozapo Kalasanto įkurta vienuolija. Oficialiai pijorų konstitucijas 1622 m. patvirtino popiežius Grigalius XV. Pijorų tikslas buvo krikščioniškas jaunimo auklėjimas mokyklose. Ordino pavadinimas kilo nuo vienuolijos įsteigėjo įkurtos mokyklos, pramintos „pamaldžiąja“ (Schola pia). Labiausiai pijorai išgarsėjo XVIII a. antroje pusėje. Tada jie daug kur vadovavo kolegijoms bei seminarijoms, profesoriavo garsiuose universitetuose.
Į Lietuvą pijorai atsikėlė iš Lenkijos, kur juos įkurdino Vladislovas Vaza, 1641 m. prašęs patį ordino įkūrėją atsiųsti pijorus mokykloms. 1665 m. įsteigta Lenkijos pijorų provincija, o 1695 m. Lietuvos viceprovincija. Padidėjus namų ir vienuolių skaičiui, 1736 m. įkurta Lietuvos provincija. Prie visų pijorų vienuolynų veikė kolegijos, o rezidencijose – bent pradžios mokyklos.
1831–1842 m. caro valdžia uždarė visus pijorų vienuolynus ir mokyklas.
[taisyti] Nuorodos
 |
Šis religinis straipsnis yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydamas šį straipsnį. |
