Pieniškoji gyvatė
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Lampropeltis triangulum | ||||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Pieniškoji gyvatė (Lampropeltis triangulum hondurensis) |
||||||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||||
|
Pieniškoji gyvatė (Lampropeltis triangulum) - žaltinių (Colubridae) šeimos roplys.
Suskaičiuojami 26 porūšiai, paplitę Šiaurės, Centrinėje ir Pietų Amerikoje nuo Kanados iki Ekvadoro. Pieniškosios gyvatės porūšiai ypač skiriasi savo dydžiu, buveinėm, todėl sunku jas apibendrinti. Užauga vidutiniškai iki 60 - 90 cm.
[taisyti] Lampropeltis triangulum sinaloae
Dažniausiai sutinkamas sinaloae porūšis. Gyvena drėgnuose miškuose, netoli vandens telkinių. Savo išvaizda imituoja nuodingą koralinę gyvatę. Spalvos - raudona, juoda ir balta, todėl gyvatės lengvai pastebimos krūmuose, ant žolės. Jas lengva auginti, veisti, šios gyvatės nelinkusios kąsti. Užauga iki 140 cm ilgio, o lytį nustatyti galima iš uodegų ilgio (patinų ilgesnė). Lytiškai subręsta 2 metų. Gamtoje 3-4 m.
[taisyti] Nėrimasis
Gyvačių jaunikliai neriasi kas 4 savaites. Gyvūnui senstant - vis rečiau. Sulaukus 4 metų amžiaus odą meta kas 2 mėn. Prieš nėrimąsi pabaltėja akys, o vėliau atsistato.
