Pertinaksas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Publijus Helvijus Pertinaksas (126 m. rugpjūčio 1 d. – 193 m. kovo 28 d.) buvo Romos imperatorius trumpą laiką 193 m.

[taisyti] Ankstyvasis gyvenimas ir iškilimas

Pertinaksas gimė Alboje išlaisvinto vergo Helvijaus Sukeso sūnum. iš pradžių Pertinakas buvo grammaticus (gramatikos mokytojas), bet nusprendė imtis labiau garbingo darbo ir su užtarimu tapo kohortos pareigūnu. Jis sugebėjo pasižymėti karuose su partais ir gavo virtinę paaukštinimų ir po paskyrimų į Britaniją (Legio VI Victrix kariniu trybūnu) ir prie Dunojaus, jis buvo prokuratorius Dakijoje. Jis patyrę nemalonę dėl rūmų intrigų Marko Aurelijaus valdymo metu, bet buvo pakviestas padėti Klaudijui Pompėjanui germanų karuose. 175 m jis pakeitė konsulą ir iki 185 m. Pertinaksas buvo Aukštutinės ir Apatinės Mesijos, Dakijos, Sirijos ir galiausiai Britanijos gubernatoriumi.

180-190 m. Pertinaksas turėjo didžiausią įtaką Romos senate, kol pretorijų prefektas Perenis išstūmė jį iš viešo gyvenimo. Jis buvo po trijų metų sugrąžintas į Britaniją, kurioj maištavo armija. Jis ten mėgino numalšinti nepaklusnius kareivius, bet vienas maištaujantis legionas užpuolė jo apsauginius palikdamas Pertinaksą mirčiai. Atsigavęs Pertinaksas griežtai nubaudė maištininkus tokiu budu įgydamas drausmintojo reputaciją. Kai jis buvo priverstas atsistatydinti 187 m., buvo duota priežastis, kad legionai tapo priešiški dėl jo žiauraus valdymo.

Jis buvo prokonsulu Afrikoje 188-189 m. ir po to Romos prefektūroje antąkart konsulu su imperatoriu kaip kolega.

[taisyti] Valdymas

Jis tarnavo miesto prefektu, kai Komodas buvo nužudytas savo paties šeimos 192 m. gruodžio 31 d. Sekantį rytą Pertinaksas buvo paskelbtas imperatoriumi. Jo trumpas valdymas (86 dienos) buvo neramus. Jis bandė pamėgdžioti santūrius Marko Aurelijaus veiksmus ir bandė pakeisti grūdų tiekimą Romai, bet susidūrė su pasipriešinimu iš visų pusių. Antikos rašytojai pasakoja, kad pretorijų sargyba tikėjosi dosnaus donativum jam tapus imperatoriumi ir kai jie nusivylė, reikalavo, kol Pertinaksas gavo pinigų, parduodamas Komodo nuosavybę, įskaitant meilužes ir jaunuolius, laikytus seksualiniam malonumui. Kovo pradžioj jis vos išvengė sąmokslo jį pakeisti konsulu Kvintu Sosijum Falko, kol jis Ostijoj inspektavo grūdų laivybą. Sąmokslininkus kažkas išdavė, Falko buvo atleista, bet keletui sąmoksle dalyvavusių pareigūnų buvo įvykdyta mirties bausmė.

193 m. kovo 28 d. Pertinaksas buvo rūmuose kai apie trys šimtai kareivių įsiveržė pro vartus. Antikos šaltiniai nurodo, kad jie gavo tik pusę pažadėto užmokesčio. Rūmų sargyba ir rūmų pareigūnai jiems nesipriešino. Pertinaksas, nors patartas bėgti, nusprendė su jais tartis ir jam beveik pavyko, kai jį nudūrė pretorijų sargybinis. Pertinaksas tikriausiai numatė pavojų, tad apsivilko purpuru, atsisakė suteikti imperatoriaus titulus žmonai ir sūnui taip apsaugodamas nuo pasikėsinimo po jo mirties.

[taisyti] Įpėdinis

Senatorius Didijus Julianas pasiskelbė imperatoriumi, sukeldamas trumpą pilietinį karą dėl sosto, kurį laimėjo Septimijus Severas. Po atvykimo į Romą Septimijus pripažino Pertinaksą teisėtu imperatoriumi, nubaudė mirties bausme jį nužudžiusius kareivius ir ne tik įsakė senatui jį sudievinti ir surengė valstybės laidotuves, bet ir rengė Pertinakso tapimo imperatorium ir jo gimtadienio žaidynes.

Anksčiau valdė: Komodas

Romos imperatorius 193

Vėliau valdė: Didijus Julianas