Pattani
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Šis straipsnis yra apie istorinę malajų valstybę Pattani . Straipsnį apie Tailando miestą rasite čia, o apie to paties pavadinimo Tailando provinciją - čia
Pattani (malajų kalba: Kerajaan Melayu Patani) - nuo XIII a egzistavusi malajų valstybė, dabar padalinta tarp Tailando ir Malaizijos. Ji buvo viena iš musulmoniškų malajų valstybių. Ją sukūrė malajai, nors jų kalba priklauso pattani dialektui, vadinamam javi.
Turinys |
[taisyti] Istorija
[taisyti] Langkasuka
Pagrindinis straipsnis: Langkasuka
Pattani valstybės pimtakė buvo hinduistinė malajų valstybė Langkasuka, nuo pirmųjų mūsų eros amžių kontroliavusi Malakos pusiasalio prekybą. Ši valstybė valdė dideles teritorijas dabartiniame Pietų Tailande ir šiaurės Malaizijoje. Vėliau ji prarado kontrolę šiaurėje (Tamralinga), ir vakaruose (Kedahas). I tūkstantmečio pabaigoje teritoriją kontroliavo malajų Šrividžaja.
[taisyti] Pattani karalystė
XIII a. Langkasukoje priimtas islamas ir ji pakeitė vardą į Patani. Ši karalystė paveldėjo Langasukos teritorijas ir buvo išsidėsčiusi rytinėse Kra sąsmaukos pakrantėse (užėmė dabartines Tailando Pattani, Yala, Narathiwat provincijas bei Malaizijos Kelantano ir iš dalies Terengganu valstijas). Jos sostinė buvo dabartiniame Kurse mieste. Kaimyninės valstybės buvo Kedaho sultonatas vakaruose ir Nakhon si Thammarat šiaurėje. Pietuose XV a susikūrė Melakos sultonatas.
Atskirais laikotarpiais nuo XVI a Pattani mokėjo duoklę Tailandui, būdama jo vasale. Tačiau XVII a valstybė išgyveno didžiausią klestėjimą, nes vertėsi prekyba su Kinija, Indija, Riūkiū karalyste, Vakarų šalimis. Tuo metu valdė žymios moterys valdovės.
XVIII a ji labai nusilpo, nuo jos atskilo Terenganu ir Kelantano sultonatai, vėliau prijungti prie Britų Malajos. Likusios Pattani teritorijos XIX a pradžioje absorbuotos Tailando (formaliai aneksija įvyko 1902 m.). 1909 m. britų-Siamo sutartimi britai galutinai pripažino Pattani padalijimą: Terenganu ir Kelantanas atiteko Jungtinei Karalystei, o šiaurinės sritys - Siamui. Siamo sudėtyje jos sudarė atskirą administracinį vienetą monthon, o 1933 m. padalintos į tris aministracinius vienetus: Pattani, Yala ir Narathiwat.
[taisyti] Valdovų sąrašas
Iki 1816 m. valdovai tituluojami radža (karaliais), o nuo 1816 - sultonais.
- Raja Ijau I (karalienė) 1584 - 1616
- Raja Biru (karalienė) 1616 - 1624
- Raja Ungu (karalienė)1624 - 1635
- Raja Kuning (karalienė)1635 - 1688
- Raja Mas Kelatan 1690 - 1707
- Raja Mas Jayam 1707 - 1710
- Raja Dewi (karalienė) 1710 - 1719
- Raja Bendang Badan 1719 - 1723
- Raja Laksamana Dajang 1723 - 1724
- Raja Mas Jayam 1724 - 1726
- Along Yunus 1726 - 1729
- Desconegut 1729 - 1776
- Sultan Muhammad 1776 - 1786
- Tunku Lamidin 1786 - 1791
- Datok Pengkalan 1791 - 1808
- Nai Khwan Sai 1808 - 1815
- Nai Pai 1815 - 1816
- Tuan Sulung 1816-1832
- Nik Yusof 1832-1837
- Along Yenal 1837-1839
- Tuan Besar 1839-1842
- Sultan Muhammad 1842-1856
- Tengku Puteh 1856-1881
- Tengku Besar 1881-1890
- Tengku Sulaiman Syarifuddin 1890-1898
- Tengku Abdulkjadir Kamaruddin 1898-1902
| Musulmoniškos malajų valstybės |  |
|---|---|
| Samudera | Kedahas | Pattani | Kelantanas | Terenganu Melakos sultonatas | Perakas | Džohoras | Pahangas | Lingga-Riau Palembangas | Džambi | Deli | Indragiri | Asahanas | Palalavanas |
|
[taisyti] Separatizmas
Buvusios Pattani teritorijos Tailando sudėtyje išlaikė malajų tapatybę, kalbą ir islamo religiją. Nuo 1930 m nepaisant Tailando mėginimų užgniaužti, čia buvo vykdomi separatistiniai išpuoliai, siekiantys atkurti Pattani karalystę. Ypač pattani viltys sustiprėjo per Antrąjį pasaulinį karą, kuomet Tengku Mahmud Mahyuddin vadovaujami sukilėliai tikėjosi britų pagalbos. Pasibaigus karui britai nepalaikė jų siekių, ir Pattani liko Tailando sudėtyje.
Po karo dėl ypač kietos Tailando politikos Pattani rezistencija buvo užgniaužta. Ji atgimė 1980 m., o sustiprinta buvo 1990, plintant įvairioms islamo idėjoms. XXI a pradžioje prasidėjo teroristiniai išpuoliai, dar labiau suintensyvėję 2004 m.
