Pastorius
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Pastorius (lot. pastor „ganytojas“) – protestantiškos bažnyčios lyderis arba krikščioniškos bendruomenės vadovas. Pats žodis pastorius sukurtas remiantis Biblijos Senojo testamento hebrajų žodžiu רעה (ra'ah), Senajame testamente jis paminėtas 173 kartus. Naujame Testamente graikų žodis ποιμην (poimēn) pavartotas 18 kartų. Pats Jėzus save vadino Geruoju Ganytoju, gerai pažįstančiu savo avis – tikinčius. Skirtingai nei celibato besilaikantys katalikų kunigai dauguma protestantų pastorių veda žmonas ir kartu augina savo vaikus.
[taisyti] Nuorodos
| Krikščionybė | |
| Krikščionybės istorija - Jėzus Kristus - Biblija - Senasis Testamentas - Naujasis Testamentas | |
| Katalikybė | Stačiatikybė | Protestantizmas | Anglikonizmas | Koptai | Nestoriečiai | |
