Pasaulio tvanas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Pasaulio tvanas – istorija, kurioje pasakojama, kad dievybė panorėjusi sunaikinti civilizaciją, todėl sukėlė pasaulinį tvaną. Šios istorijos versijos buvo plačiai paplitusios įvairiose pasaulio kultūrose ir religijose. Bene labiausiai žinoma krikščioniškoji versija, kuri remiasi šumerų apie 2900 pr. m. e. – 2750 pr. m. e. senumo istorija, vėliau pritaikyta Biblijai.

Mitų apie pasaulio tvaną randama šiose kultūrose:

Artimuosiuose Rytuose šumerų (seniausia), babiloniečių, akadų ir hebrajų;
Europoje graikų, skandinavų ir airių;
Azijoje kinų ir indų;
Amerikos hopių, majų, inkų, actekų ir kt.
Polinezijoje tautose;

[taisyti] Baltų versija

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta nuorodų ar šaltinių.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas citatas ar nuorodas į šaltinius.

Lietuvių tautosakos tyrinėtojai taip pat yra aptikę šio mito versijų. Sakmėse pasakojama apie tai, kaip Praamžius pamato žmonių nedorybes ir pasileidimą. Dievas žemėn pasiunčia milžinus Vėją ir Vandenį, kad tie nubaustų žmones. Milžinai žemę supę 25 dienas ir naktis. Praamžiui pagailę žmonių ir jis iš dangaus numetęs riešuto lukštą. Žmonės ir žvėrys į jį sulipę kaip į valtį. Velnias norėjęs sukliudyti ir pasiuntęs pelę pragriaužti riešuto lukšto. Tada Dievas žemėn nusiuntė savo dukrą Vaivorykštę (Linksminę, Malonės juostą). Vaivorykštė išgelbėjusi iš vandenų porą senukų. Tie turėję 9 kartus peršokti per 9 akmenis. Taip atsiradę 9 jauni vyrai ir moterys, visų lietuvių protėviai.

Tokios sakmės pabrėžia lietuvių tikėjimo archaiškumą. Panašių mitų turėjo senovės graikai (mitas apie Deukalioną ir Pirą), babiloniečiai, hetitai. Apie tvaną rašoma ir Biblijoje.