Majai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Mezoamerikos istorija
Mezoamerikos priešistorė
Ikiklasikinė Mezoamerika (Olmekai)
Klasikinė Mezoamerika:
Teotihuakanas, Majai, Sapotekai
Poklasikinė Mezoamerika:
Pipilai, Majai, Mištekai, Uastekai, Totonakai, Toltekai, Actekai, Taraskanai, Čičimekai
Meksikos užkariavimas
Meksikos istorija
Mezoamerikos regionai
Centroamerika, Maja, Įlanka, Oašaka, Gereras, Centras, Vakarai, Šiaurė

Majai – Centrinės Amerikos indėnų tauta, gyvenanti Meksikos pietuose (Čiapas, Jukatano šiaurė), Gvatemaloje, vakarų Hondūre ir šiauriniame Belize, taip vadinamame Maja regione. Jie sukūrė Majų civilizaciją, kuri gyvavo maždaug nuo 1000 m.pr.m.e. iki ispanų užkariavimo.

Majų kalba dabar kalba apie 800 tūkst. žmonių, daugelis iš jų taip pat kalba ispaniškai. Prieš ispanų kolonizaciją (iki XVI a.), majai turėjo vieną iš pačių pažangiausių civilizacijų Vakarų pusrutulyje. Jie vertėsi žemdirbyste, statė didelius akmeninius pastatus ir piramides, šventyklas, gamino aukso ir vario dirbinius, turėjo hieroglifų raštą, kuris yra gerai ištyrinėtas ir iššifruotas. Majų kalendoriumi naudojosi ir kitos Mezoamerikos civilizacijos.

Turinys 1 Geografija 2 Istorija 2.1 Ikiklasikinis laikotarpis 2.2 Klasikinis laikotarpis 2.3 Poklasikinis laikotarpis 3 Pasiekimai 3.1 Religija 3.2 Matematika ir astronomija 4 Visuomenė 5 Dabartis

[taisyti] Geografija

Mezoamerikos regionas Maja (Maya)
Vieta	Jukatanas
Civilizacija:	II tūkst pr. m. e. - XVI a.
Tautos	Majai

Senovinis regionas, kuriame gyveno majai, ir kur klestėjo Majų civilizacija, yra vadinamas Maya. Jis apėmė dalį dabartinės Meksikos, Belizą, Gvatemalą, vakarų Hondūrą.

Šis regionas pietuose ribojosi su Centroamerika, vakaruose - su Įlanka, Oašaka.

Tai - didžiausias Mezoamerikos istorinis regionas. Dėl to jis pasižymi gamtine įvairove. Jį galima skirstyti į tris pagrindinius subregionus:

• Pietuose yra Majų aukštumos, kurių didžiumą užima Čiapaso Siera Madrė.
• Į šiaurę nuo jų driekiasi pietinės žemumos, drėkinamos gausių upių.
• Šiauriausiai yra šiaurinės žemumos, pasižyminčios gana permainingu klimatu. Čia yra Puuc kalvų regionas.

[taisyti] Istorija

Apie 1500 m. pr. m. e. majai gyveno kaimuose ir vertėsi žemdirbyste – daugiausia augino kukurūzus, pupas ir moliūgus.

[taisyti] Ikiklasikinis laikotarpis

Ankstyvojoje majų kultūroje galima įžvelgti olmekų civilizacijos įtaką, kuri aprėpė visą Mezoameriką. Spėjama, kad iš Olmekų majai perėmė kalendoriaus sistemą, kai kuriuos religinius įsitikinimus, 20-tainę sistemą, daug kalbos ypatumų, rašto ir meno pagrindus.

Nuo maždaug IX a. pr. m. e. kultūra, stipriai įtakota olmekų, suklestėjo Majų aukštumų teritorijose. Ta kultūra vadinama Pietų Majos zona. Čia susikūrė daug klestinčių gyvenviečių, klestėjo raštas ir menas. Tačiau manoma, kad šios kultūros kūrėjai nebuvo majai, o tautos, giminingų olmekams, kurios tuo metu dar buvo apgyvendinę šias teritorijas. Šios kultūros tiesioginė įtaka Majų kultūrai yra ginčytina.

Apie III a. pr. m. e. ėmė formuotis savarankiška Majų kultūra. Majai pradėjo statyti ceremoninius pastatus ir jų kompleksus, o apie 200 metus šie kompleksai ėmė plėstis ir tapo miestais, kuriuose buvo šventyklų, piramidžių, aikščių, rūmų, dvarų, žaidimo aikštelių. Tada majai išvystė savo raštą (hieroglifus), sudėtingą kalendorių ir astronominę sistemą. Jie skaldė labai daug akmenų naudodami kietesnius akmenis. Išvystė irigacijos ir terasų sistemas. Majai gamino popierių (daugiausia iš figmedžių), rašė knygas. Taip pat gerai pažinojo skulptūros ir raižymo meną. Architektūros paminklai ir įrašai akmenyse yra pagrindiniai majų kultūros likučiai, pasiekę mūsų laikus.

[taisyti] Klasikinis laikotarpis

Majų iškilimas prasidėjo apie 250 metus; majų kultūros klasikinis laikotarpis truko iki 900 m. Civilizacijos klestėjimo laikotarpiu buvo apie 40 miestų, kuriuose gyveno 5-50 tūkst. gyventojų. Pagrindiniai to meto miestai koncentravosi pietinėse Majos žemumose (dabartinės Gvatemalos žemumose). Svarbiausi miestai: Tikalis (Tikal), Uasaktunas (Uaxactún), Kopanas (Copán), Bonampakas (Bonampak), Palenkė (Palenque), Rio Bekas (Río Bec). Klestėjimo metu majų buvo apie 2 mln.

Iš visų dabar egzistuojančių majų grupių tuo metu pagrindinė grupė buvo čolanai, kurie vieninteliai išvystė rašto sistemą ir aukštą kultūrą. Jie tuo metu buvo apgyvendinę visas pietines Majos žemumas, o jų kalba buvo naudojama kaip lingua franca visame Majos regione. Dabartiniai jų palikuonys yra čontalai ir čorti.

[taisyti] Poklasikinis laikotarpis

Po 900 metų, klasikinė majų civilizacija ėmė sparčiai nykti, didieji miestai ir kulto centrai ištuštėjo ir apžėlė džiunglių augmenija. Tokio spartaus nykimo priežastys nėra aiškios; kai kurie mokslininkai mano, kad tai įvyko dėl ginkluotų konfliktų ir žemės išveikvojimo (suprastėjusios sąlygos žemdirbystei).

Tačiau Majų kultūra persikėlė į šiaurės žemumas Jukatano pusiasalio šiaurėje. Ten ji koncentravosi Puuk aukštumose. Vėlesniame laikotarpyje dar keletą šimtmečių klestėjo kiti majų miestai, tokie kaip Čičen Ica (Chichén Itzá), Ušmalis (Uxmal) ir Majapanas (Mayapán). Čia gyveno kita majų grupė, jukatekai, kurie dabar sudaro didžiumą visų majų.

Nuo X a. Majos regioną kontroliavo toltekai, savo sostinę įkūrę Čičen Icoje. Nuo XIII a. majai atkūrė savo nepriklausomybę, ir regione įsigalėjo Majapano miestas, tapęs jukatekų majų sostine. Maždaug tuo pat metu aukštumų majai regiono pietuose sukūrė daug smulkių valstybėlių, tokių kaip Kičė, Kačikelis, Mamas ir pan. Kai kurios jų egzistavo iki pat XVII a.

Kai XVI a. į Ameriką įsiveržė ispanų kolonizatoriai, dauguma majų tebuvo žemdirbiai, gyvenę kaimuose ir garbinę savo protėvius.

[taisyti] Pasiekimai

Iš majų kultūros daugiausia yra išlikę kulto centrai, kuriuose yra daug piramidžių, šventyklų, rūmų, pastatytų iš kalkakmenio blokų, gausiai išpuoštų ornamentika, su įrašais apie istoriją, religiją ir astronomiją. Dėl to majų civilizacija laikoma bene iškiliausia iš visų Amerikos civilizacijų, gyvavusių iki K. Kolumbo. Tačiau tikroji hieroglifų prasmė ir kronikos paaiškėjo tik praėjus keliems amžiams po to, kai ispanai aptiko įstabius majų statinius.

[taisyti] Religija

Sisteminiai majų civilizacijos tyrinėjimai prasidėjo apie 1830 m., o pirmieji iššifravimo atvejai pasitaikė tik XX a. pirmojoje pusėje. Jų dėka šiek tiek paaiškėjo majų religija, kuri turėjo savo gamtos dievų panteoną (taip pat ir saulės, mėnulio, lietaus, grūdų dievus). Dvasininkų luomas buvo atsakingas už sudėtingus religinius ritualus ir ceremonijas.

[taisyti] Matematika ir astronomija

Greta religijos, labai gerai buvo išvystyta matematika ir astronomija. Vienas iš pačių pažangiausių matematikos pasiekimų buvo nulio sąvoka. Astronomijoje buvo naudojamasi sudėtingu kalendoriumi, kuris rėmėsi saulės metais (18 mėnesių po 20 dienų ir papildomas 5 dienų laikotarpis), buvo šventieji metai (13 ciklų po 20 dienų) ir daug kitų ciklų, pradėtų skaičiuoti nuo 3114 m. pr. m. e. Majų astronomai turėjo tikslias Mėnulio ir Veneros pozicijų lenteles ir mokėjo numatyti Saulės užtemimus.

[taisyti] Visuomenė

Remdamiesi šiomis žiniomis apie majus, XX a. viduryje mokslininkai klaidingai manė, kad majų visuomenę sudarė taikingi dvasininkai-astronomai ir paklusnūs valstiečiai. Manyta, kad majai buvo giliai pasišventę religiniams dalykams, priešingai nei karingos indėnų tautos vidurio Meksikoje. Tačiau tolesni iššifravimo darbai parodė, kad valdovų dinastijos kariavo tarpusavyje, ėmė aukštuomenę į nelaisvę. Nelaisvius jie kankindavo, luošindavo ir aukodavo savo dievams. Iš tikrųjų, kankinimai ir žmonių aukojimai buvo neatskiriama majų religinių ritualų dalis; buvo tikima, kad šitokios aukos užtikrina derlingumą, vaisingumą, parodo paklusnumą dievams ir juos nuramina; jeigu neaukojama, dievai siunčia žmonėms nelaimes ir chaosą. Žmogaus kraujas esąs būtinas santykius su dievais užmegzti, todėl majų vadai, kaip tarpininkai tarp žmonių ir dievų, praktikavo kraujo aukas ir net savęs kankinimą.

[taisyti] Dabartis

Šiuolaikiniai majai geografiniu ir lingvistiniu požiūriu gali būti skirstomi į tokias grupes:

• jukatekai (Yucatec), gyvenantys Jukatano pusiasalyje (Meksika), šiaurės Belize ir šiaurės rytų Gvatemaloje;
• lakandonai (Lacandón) – labai maža grupė žmonių, gyvenančių pietų Meksikoje tarp Usumasintos (Usumacinta) upės ir Gvatemalos sienos;
• kičėjai, gyvenantys rytų ir vidurio Gvatemalos aukštumose (Kekchí, Picomohi, Pocomam, Uspantec, Quiché, Cakchiquel, Tzutujil, Sacapultec, Sipacapa);
• mamėjai, gyvenantys vakarų Gvatemalos aukštumose (Mam, Teco, Aguacatec, Ixil);
• kanchobalai, gyvenantys Huehuetenango regione Meksikoje (Motozintlec, Tuzantec, Jacaltec, Acatec, Tojolabal, Chuj);
• cociliai (Tzotzil) ir celtaliai (Tzeltal), gyvenantys Čiapase pietų Meksikoje;
• čolanai (Cholan), įskaitant čontalius (Chontal) ir čolius (Chol) Čiapaso šiaurėje ir Tabasko valstijoje (Meksika) bei čorti majus (Chortí) iš pačių Gvatemalos rytų;
• huastekai (Huastec), gyvenantys šiaurinėje Verakruso valstijoje bei gretimoje San Luis Potosi valstijoje vidurio rytų Meksikoje.

Pagrindiniai skirtumai yra tarp aukštumose ir žemumose gyvenančių majų. Jukatekai, lakandonai ir čontaliai-čoliai gyvena žemumose. Huastekai yra tiek geografiškai, tiek lingvistiškai labiausiai izoliuota majų gentis. Visi kiti majai gyvena aukštumose.

Dabar majai daugiausia augina grūdines kultūras: kukurūzus, pupas ir moliūgus. Gyvena bendruomenėmis, kaimuose, fermose. Žemės ūkio įrankiai primityvūs. Jukatekai laiko kiaules, vištas, kartais – jaučius. Pramone majai beveik neužsiima, o jei ir užsiima, beveik visa orientuota į namų vartojimo prekes. Be to, žemės ūkio kultūras parduoda gretimiems regionams, kur jų nėra.

Apranga tradicinė, ypač tarp moterų; vyrai daugiau dėvi šiuolaikinius drabužius. Audimas ir verpimas buvo populiarus, tačiau dabar gana retas, ir daugelis nešioja fabrikuose pagamintus drabužius.

Beveik visi majai yra nominalūs katalikai, tačiau jų krikščionybė yra glaudžiai persipynusi su pagoniškais tikėjimais. Gilios kosmologijos tradicijos. Viešumoje vyrauja daugiau krikščioniški ritualai, namuose praktikuojama taip pat ir ikikolumbinės eros tikėjimai.

Senovės civilizacijos
Senovės Egiptas | Mesopotamija | Indo slėnio civilizacija | Senovės Indija | Senovės Kinija | Senovės Persija | Senovės Sirija Senovės Mažoji Azija | Egėjo civilizacija | Senovės Graikija | Senovės Roma Mezoamerikos civilizacija (Majai, Actekai, Olmekai...) | Peru civilizacijos