Palaimintasis Inocentas XI
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
 |
|
 |
|
| Popiežiaus herbas | |
| Gimimo vardas: | Benedetto Odescalchi |
|---|---|
| Tautybė: | italas |
| Išrinktas: | 1676 m. rugsėjo 21 d. |
| Baigė: | 1689 m. rugpjūčio 12 d. |
| Gimimo data: |
1611 m. gegužės 19 d., Komas, Italija |
| Mirties data: |
1689 m. rugpjūčio 12 d., Šv. Petro bazilika, Roma |
Palaimintasis Inocentas XI (lot. Innocentius XI, tikrasis vardas Benedetto Odescalchi, 1611 m. gegužės 19 d. Komas, Lombardija - 1689 m. rugpjūčio 12 d. Roma) – Romos katalikų bažnyčios popiežius nuo 1676 m. rugsėjo 21 d. iki mirties. Nuo 1956 m. palaimintasis, minimas rugpjūčio 12 d.
[taisyti] Biografija
Gimė Komo didikų Livijaus Odeskalkio ir Paolos Džiovaneli da Grandino šeimoje. Iki 1626 m. mokėsi Genujos humanitarinėje mokykloje ir kolegijoje. Norėjo tapti karininku, bet mirus motinai tapo jėzuitų auklėtiniu, vienuoliu. Padedamas Barberinių šeimos, nuo 1637 m. studijavo teologiją ir civilinę bei bažnytinę teises Romoje ir Neapolyje. [1]
Popiežius Urbonas VIII jį paskyrė apaštaliniu protonotaru. Nuo 1645 m. popiežiaus Inocento X sprendimu tik 33 metų amžiaus tapo kardinolas diakonas. 1646-1650 m. legatas Feraroje. Nuo 1650 m. Novaros vyskupas. Pasižymėjo labdaringa veikla, padėjo nukentėjusiems potvynio ir maro epidemijos metu.
Išrinktas popiežiumi Popiežiaus valstybėje įvedė griežtą administracinę ir finansinę tvarką, pradėjo kontroliuoti kurijos dvasiškių valdininkų pajamas, reformavo popiežiaus kuriją ir Romos vienuolynus. Pasmerkė ir panaikino nepotizmą. Diskutavo su jėzuitais dėl probabilizmo. 1687 m. pasmerkė kvietizmą. Uždraudė mieste azartinius žaidimus, moterims nešioti sukneles su giliomis dekoltė.
Siekdamas sustabdyti turkų veržimąsi į Europą, 1683 m. tarpininkavo, kad Abiejų Tautų Respublikos karalius Jonas Sobieskis ir Šventosios Romos imperijos imperatorius Leopoldas I sudarytų karinę sąjungą, rėmė ją finansiškai. 1683 m. turkai buvo sumušti Kalenbergo mūšyje prie Vienos. Šiam įvykiui paminėti Inocentas XI rugsėjo 12 d. įvedė Švč. Mergelės Marijos Vardo šventę. Kovai su turkais suvienijo krikščioniškų Europos šalių valdovus į Šventąją lygą.
Tačiau nuolat konfliktavo su Prancūzijos karaliumi Liudviku XIV dėl regalijų teisės, dėl Prancūzijos bažnyčios savarankiškumo. Nepatvirtino karaliaus paskirtų vyskupų, todėl 35 Prancūzijos vyskupijos liko be vadovų. 1687 m. dėl teisės užsienio valstybių pasiuntiniams laisvai apsigyventi Romoje panaikinimo. 1685 m. atšaukus Nanto ediktą, nepritarė hugenotų persekiojimui. Pasižymėjo asketiška gyvensena, labdaringa veikla, gynė Šv. Sosto moralinį autoritetą, katalikų tikėjimo grynumą. [2]
| Pirmtakas Klemensas X |
 Popiežius1676-1689 |
Įpėdinis Aleksandras VIII |
[taisyti] Nuorodos
[taisyti] Šaltiniai
- ↑ Kelly, J.N.D., The Oxford History of the Popes, Oxford University Press, 1986. ISBN 0192820850
- ↑ Valdas Kužulis Visuotinė lietuvių enciklopedija, VIII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. T.8: Imhof-Junusas., 145 psl.
