Pakruojo dvaras
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Pakruojo dvaras yra įsikūręs 2 km nuo Pakruojo, Kruojos upės dešiniajame krante, kairėje kelio Pakruojis – Linkuva pusėje. Dvaro teritorijoje yra 43 statiniai, apjuosti 1840 m. mūryta tvora bei 150 metų senumo parkas, kuriame galime rasti iki 26 rūšių medžių. Pakruojo dvaras – vėlyvojo klasicizmo architektūros pavyzdys, didžiausias išlikęs dvaro pastatų kompleksas Lietuvoje.
Dvaras garsėjo Hermano fon Ropo nuožmumu, kuris negailestingai bausdavo savo valstiečius.
Turinys |
[taisyti] Istorija
Rašytiniai šaltiniai mini Pakruojo dvarvietę 1531 m. Pirmieji žinomi dvaro savininkai – Martinavičiai. Pakruojo dvarą yra valdę ir didikai Zabielos, taip pat ir J. Burba bei grafai Miunsteriai. Apie 1780 m. Vilhelmas fon Ropas vedė grafaitę Miunsteraitę ir kraičio gavo Pakruojo dvarą. Vilhelmas ir jo sūnus Teodoras fon Ropas (1783–1852) suprojektavo ir pastatė dvaro statinius, kurie išliko iki šių dienų. Pirmieji pastatai statyti 1820 m., kiti – statomi iki 1840 m. Pastatai sujungti į 4 grupes: centrinę – reprezentacinę, dvi ūkines ir gamybinę. Yra žinoma, kad ansamblį statė vietiniai meistrai Vyčas, Svidras ir kiti. Dvaro savininkai von Roppai buvo klasicizmo mėgėjai, suteikę klasicizmo bruožų ir daugeliui ūkinių pastatų.
Vokiečių kilmės baronai fon Ropai dvarą valdė nuo 1780 iki 1940 m. Pakruojo dvaras buvo daugelio dvarų – Akmenėlių, Naujadvario, Šukionių, Juknaičių, Liberiškio, Maldžiūnų, Palašmenės, Žydmiškio ir Kalevų centras. Klestėjimo metu (XVIII–XIX a.) Pakruojo dvarui priklausė apie 30 tūkst. ha žemės ir miškų.
[taisyti] Pastatai
Vertingiausi ansamblio pastatai – centriniai rūmai ir retas Europoje, romėnų akvedukų pavyzdžiu 1821 metais statytas, 2001 m. restauruotas dolomitinis arkinis tiltas – užtvanka.
Centriniai rūmai – stačiakampio formos dviejų aukštų pastatas, išsiskiria unikaliu Lietuvoje, trijų portikų panaudojimu rūmų pastate šešių kolonų pagrindinio fasado centre ir dar dvejais iš abiejų šoninio fasado pusių. Pakruojo dvaro sodyba – vienintelis vėlyvojo klasicizmo architektūros pavyzdys Pakruojo krašte. Rūmuose dekoru bei puikia akustika išsiskiria ovalinė šokių (dar vadinama veidrodžių) salė. Pirmame aukšte buvo gyvenamosios ir reprezentacinės patalpos, antrame aukšte – miegamieji. Ūkinis kiemas atskirtas arkomis. Pietiniame kiemo gale yra du svirnai. Visi statiniai pastatyti iš lauko riedulių ir skaldytų akmenų.
[taisyti] Gyvenvietės
1820 m. dvarui priklausė šios gyvenvietės:
- Akmenėliai (Akmenele)
- Bešoniai (Beszany)
- Daukšigaliai (Daukszygole)
- Kalevai (Cholewy)
- Karašilis (Karaszyle)
- Kareiviškiai (Koreywiszki)
- Kolyčiai (Kolicze)
- Kundročiai (Kondracie)
- Kvedarai (Chwidory)
- Mažeikoniai (Możeykany)
- Noreikoniai (Noreyikay)
- Padauguva (palivarkas; Podowgiwen)
- Pakruojis (dvaras, miestas, 2 palivarkai; Pokroie)
- Palašmenis (palivarkas; Polaszmen)
- Paliečiai (Palecie)
- Pavardeniai (Powerdunie)
- Poškiečiai (Paszkany)
- Sidaugai (Sydowgie; dešiniajame Mūšos krante, išnyko apie 1980 m.)
- Sigutėnai (Sygutany)
- Telišoniai (Toliszany)
- Uošas (Osze)
Dvaro užribyje 1820 m. buvo:
- Bagdoniškiai (Bogdanele; kairiajame Mūšos krante, išnyko apie 1980 m.)
- Balsiai (Bolsie)
- Dovainiškis (Dowoniszki)
- Judiškiai (Judiszky)
- Juškoniai (Juszkany)
- Kapčiūnai (Kapczuny)
- Klovainiai (Klawany)
- Laborai (Labory)
- Laipuškiai (Leypuszky)
- Meilūnai (Meyluny)
- Paežeriai (Poieziory)
- Pociūnai (Pacuny)
- Preičiūnai (Preyczuny)
- Puknioniai (Pukniany; kairiajame Mūšos krante, išnyko apie 1980 m.)
- Ročkaičiai (Raczkaycie)
- Siečiai (Siecie)
- Užubeliai (Uzubale)
- Voroniai (Woronce)
