Opiatas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Opiatas — aguonos galvutėje esantis bet kuris alkaloidas ar pusiau sintetinis junginys, kurio gamybos pradinė medžiaga yra kuris nors iš aguonos alkaloidų. Kaip medikamentai dažniau vadinami opioidais, nors ryškaus skirtumo tarp šių savokų nėra. Jiems visiems būdingas panašus poveikis — sukeliama euforija ir malšinamas skausmas. Dėl šių savybių opiatai plačiai vartojami kaip vaistai ir narkotikai. Skirtingų opiatų poveikis gali labai smarkiai skirtis; vieni nuskausmina labai smarkiai, bet trumpam, kiti prastai nuskausmina, bet gerai malšina nuolatinius, ilgalaikius skausmus. Vieni sukelia silpną euforiją, kiti šimtus kartų stipresnę. Tokių medžiagų gausą lemia tai, kad ilgą laiką buvo ieškota medžiagos kuri nuskausmintų kaip morfinas ar net sėkmingiau, bet nesukeltų fizinės priklausomybės. Paieškos davė daug junginių, tačiau tik dalinę sėkmę. Su kai kuriais junginiais pasiektas priešingas rezultatas (pavyzdžiui, heroinas).
Pagrindiniai opiatai
