Ombu
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Phytolacca dioica | ||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Ombu (Phytolacca dioica) |
||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
|
Ombu (lot. Phytolacca dioica, isp. ir guaranių k. Ombú) – fitolakos genties žolinis medis.
Auga Argentinos ir Urugvajaus pampose. Nors ir labai įspūdingos išvaizdos (kamieno apimtis iki 10-15 m), aukštis iki 15-20 m, iš tikrųjų tai yra žolinis augalas (kaip ir bambukas). Minkšta mediena sukaupia daug vandens, ir tai padeda ombu ištverti ilgus sausros periodus, būdingus pampoms.
Pavadinimas, kilęs iš guaranių kalbos, reiškia “šešėlį”, “pavėsį”, kadangi iki europiečių invazijos ir naujų augalų introdukavimo tai buvo vienas iš nedaugelio pampų augalų, po kuriuo buvo galima pasislėpti nuo kaitrios saulės.
Paprastai auga pavieniui arba nedidelėmis grupelėmis. Mėgstamas parkų augalas.
Ombu pasižymi įdomiomis regeneracinėmis savybėmis: įlaužtos šakos atvira mediena vėl užauga žieve. Ombu mediena ne tik minkšta, bet ir praktiškai nedegi, todėl netinka kurui. Neatsitiktinai kai kuriose enciklopedijose ir aiškinamuosiuose žodynuose ombu aprašymas pradedamas fraze “… kurio mediena niekam netinka”. Kadangi ombu sula nuodinga, augalas labai atsparus įvairiems kenkėjams.
[taisyti] Panaudojimas
Ombu lapų nuoviras laisvina vidurius todėl La Platos regione merginos, norėdamos atsikratyti perdaug įkyraus gerbėjo, pavaišina jį mate, kurioje įmaišyta ombu lapų.
