Neurobiologija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Neurobiologija – mokslas tiriantis nervų sistemos sandarą, funkcionavimą, genetiką, biochemiją, fiziologiją ir patologiją.
Be to, neurobiologija nagrinėja filogenezinį bei ontogenezinį nervų sistemos vystymąsi.
Elektrofiziologija tiria elektrinį nervinių impulsų perdavimą (signalinė transdukcija). Perduodant potencialų skirtumą didelį vaidmenį vaidina kalio kanalas bei natrio kanalas.
Neurobiologijos tyrimai apima taipogi ir (fiziologinius) mokymosi, suvokimo bei kitų fiziologijos tiriamų procesų pagrindus.
[taisyti] Nuorodos
- Makso Planko neurobiologijos institutas (vok.);
- PNI-Kongresas 2003 (vok.);
- Smegenų tyrinėjimo istorija (vok.).
| Pagrindinės biologijos šakos |
|---|
| Anatomija | Astrobiologija | Biochemija | Bioinformatika | Botanika | Citologija | Ekologija | Evoliucinė biologija | Fiziologija | Genetika | Genomika | Gyvybės kilmė | Jūrų biologija | Mikologija | Mikrobiologija | Molekulinė biologija | Neurobiologija | Paleontologija | Parazitologija | Taksonomija | Zoologija | Žmogaus biologija |
