Mikrobiologija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Mikrobiologija (mikros – mažas, bios – gyvybė, logos – mokslas) yra mokslas apie mažus, dažniausiai paprasta akimi neįžiūrimus organizmus, vadinamus mikroorganizmais, arba tiesiog mikrobais. Tai plati biologijos mokslų sritis, kuri apima smulkiųjų organizmų sandarą, jų gyvenimo būdą ir reikšmę gamtoje, žemės ūkyje, pramonėje bei medicinoje.

Mikrobiologija mikrobus nagrinėja daug plačiau, negu botanika ir zoologija kartu paėmus. Pastarieji mokslai netiria sudėtingų mikrobų tarpusavio santykių, jų santykių su žmogumi, ryšių su negyvąja ir gyvąja gamta; jie netiria ir mikrobų veiklos milžiniškų padarinių.

[taisyti] Istorija

Olandų pirklys A. Levenhukas (Antonius Leeuwenhoek) 1676 m. savo patobulintu, iki 160 kartų didinančiu, mikroskopu pirmasis pastebejo bakterijas savo dantų nuograndose. Stebėdamas nešvarų vandenį ir organinių medžiagų užpilus, jis įžiūrėjo ir kitokius mikrobus, daugiausia priklausančius gyvūnų pasauliui. Žymią savo stebėjimų dalį jis aprašė 1695 m. išleistoje knygoje, pavadintoje „Antonijaus Levenhuko atidengtos gamtos paslaptys“. Tai buvo pirmasis aprašomosios mikrobiologijos (mikrografijos) veikalas.

Levenhuko laimėjimų dar negalima laikyti mikrobiologijos pradžia, nes jis savo mikroskopu dar negalėjo tiksliai nustatyti nei šių būtybių gyvenimo būdo, nei jų reikšmės. Net ir mikrografijai ši priemonė nebuvo pakankama, nes dar ir po šimto metų įžymus švedų biologas sistematikas K.Linėjus, kuris puikiai panaudojo lyginamąjį morfologinį metodą, apie visokius užpilų ir dantų mikrobus nieko aiškaus negalėjo pasakyti ir pavadino juos chaosu (chaos infusorium). Tuo pat metu danų mokslininkas O. Miuleris įvairius mikrobus jau bandė išskirti ir pavadinti tam tikrais vardais.

1775 m. rusų mokslininkas M. Terechovskis Strasburgo universitete apgynė disertaciją tema „ De chao infusorio L.“ Jo laimėjimai, turint galvoje to meto mokslo lygį, buvo žymus šuolis į priekį, nes jis pirmasis mikrobams tirti panaudojo eksperimentinį metodą.

Prancūzų chemikas L. Pasteras (Louis Pasteur, 1822 – 1895 m.)iš esmės ėmė tirti ne mikrobų formas, bet jų gyvenimo reiškinius. Tai ir laikoma mikrobiologijos pradžia.

[taisyti] Mikrobiologijos skyriai

• Mikrobų fiziologija. Tai mokslas apie mikrobų medžiagų apykaitą.
• Mikrobų genetika. Tai mokslas nagrinėjantis mikrobų genetiką.
• Medicininė mikrobiologija. Tai mokslas apie mikroorganizmus, sukeliančius žmonių ligas.
• Veterinarinė mikrobiologija. Tai mokslas apie mikrobų reikšmę veterinarijoje.
• Aplinkos mikrobiologija. Tai mokslas apie mikrobų įvairovę ir funkcionavimą natūralioje aplinkoje.
• Evoliucinė mikrobiologija. Tai mokslas apie mikrobų evoliuciją.
• Pramoninė mikrobiologija. Tai mokslas apie mikrobų panaudojimą pramonės procesuose.

Pagrindinės biologijos šakos
Anatomija | Astrobiologija | Biochemija | Bioinformatika | Botanika | Citologija | Ekologija | Evoliucinė biologija | Fiziologija | Genetika | Genomika | Gyvybės kilmė | Jūrų biologija | Mikologija | Mikrobiologija | Molekulinė biologija | Neurobiologija | Paleontologija | Parazitologija | Taksonomija | Zoologija | Žmogaus biologija