Neuroanatomija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Neuroanatomija – mokslas, tiriantis nervų sistemos sandarą. Tai neurobiologijos bei medicinos šaka, gimininga neurofiziologijos ir neurochemijos disciplinoms.
Neuroanatomiją domina gyvūnų bei žmogaus nervų sistemos dydis, jos atskirų struktūrų padėtis, reikšmė bei sandaros išskirtinumai.
[taisyti] Šakos
Lyginamoji neuroanatomija tiria ryšius tarp galvos ar nugaros smegenų struktūrų, ir pateikia žinių apie nervų sistemos evoliuciją (įvairių gyvūnų).
Taikomoji neuroanatomija taiko žinias, gautas nagrinėjant nervų sistemos sandaros ypatumus, sprendžiant vieną ar kitą problemą.