Melno taika
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Melno taika – 1422 m. rugsėjo 27 d. prie Melno ežero (netoli Torūnės) sudaryta taikos sutartis tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, Lenkijos karalystės ir Vokiečių ordino.
Vokiečių ordinui atstovavo:
- Didysis magistras Paul von Rusdorf
- Livonijos magistras Siegfried Lander von Spanheim
- Vokietijos magistras Eberhard von Seinsheim.
Iš kitos pusės sutartį pasirašė Lietuvos Didysis kunigaikštis Vytautas, Lenkijos karalius Jogaila, iš viso dokumentas pažymėtas 114 antspaudų.
Pagal susitarimą Lietuva atgavo Žemaitiją, tačiau Nemuno žiotys ir Klaipėda liko Prūsijos valdžioje iki 1923 m. Nustatyta tiksli vakarinė Lietuvos siena, išlikusi nepakitus 500 metų, kai kurios jos atkarpos išliko iki šiol.
