Marija Viurtembergietė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Marija Čartoriska Viurtembergietė (lenk. Maria Wirtemberska, 1768 m. kovo 15 d. Varšuva - 1854 m. spalio 21 d. Paryžius) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoraitė, Čartoriskių herbo kunigaikštytė, rašytoja, filantropė.

[taisyti] Biografija

Kilusi iš Lietuvos didikų Čartoriskių giminės. Tėvas Adomas Kazimieras Čartoriskis, motina rašytoja Izabelė Fleming. Broliai Adomas Jurgis Čartoriskis ir Konstantinas Adomas Čartoriskis.

Vaikystėje gyveno ir mokėsi varšuvoje, 1782 m. su šeima persikėlė į Pulavus, kurie ją sužavėjo visam gyvenimui, ji tapo Pulavų daine.

1784 m. ištekėjo už Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės vado kunigaikščio Liudviko Viurtembergiečio. Su juo susilaukė sūnaus Adomo (1792-1847 m., Lenkijos karalystės generolas). Tačiau kai paaiškėjo, jog vyras susirašinėja su Prūsija ir kad jo vadovaujamas kariuomenės korpusas neatsilaikys prieš Rusijos kariuomenę, nusiuntė jam skyrybų dokumentus.

Po skyrybų gyveno Varšuvoje, 1798-1804 m. žiemas leisdavo Vienoje, vasaras - Pulavuose. 1808-1816 m. Varšuvoje, Žydruosiuose rūmuose laikė literatūrinį saloną, kuriame vadinamuosiuose žydruosiuose šeštadieniuose susitikdavo daugelis būsimų gabių rašytojų. Salono siela buvo rašytojas, buvęs jos tėvo adjutantas Julijonas Ursinas Niemcevičius (Julian Ursyn Niemcewicz). Dalyvavo ir literatūrinės Iksų draugijos veikloje. kaip viso šio bendravimo išdava 1816 m. pasirodė jos apysaka „Malvina, arba širdies apmąstymai“, laikoma pirmuoju lenkišku psichologiniu paprotiniu romanu. Deja, po 1820 m. neišleido nei vieno naujo kūrinio.

Įsigijusi Pilicos kaimą (Mazovijos vaivadija), atnaujino ankstesnių savininkų apleistą parką ir pasistatė rūmus, kurie konkuravo netgi su garsiaja Radvilų Arkadija prie Nieborovo ir jos motinos rūmais Povonzkuose, Varšuvoje. Be to, rėmė neturtinguosius, leido į mokslus jų vaikus. Jos padėjėjas visoje veikloje buvo garsus to meto kompozitorius ir pianistas Francišekas Leselis.

1831 m. sukilimo metu gyveno Galicijoje, o nuo 1837 m. Paryžiuje, pas brolį Adomą Jurgį.

LDK didikų giminės
Lietuvių kilmės	• Kęsgailos • Astikai • Radvilos • Goštautai • Olelkaičiai (Sluckiškiai) • Alšėniškiai •
Rusėnų kilmės	• Chodkevičiai • Ostrogiškiai • Sapiegos • Tiškevičiai • Pacai • Iljiničiai • Višnioveckiai •
Kuršo didikai	• Tyzenhauzai • Pliateriai •