See also ebooksgratis.com: no banners, no cookies, totally FREE.

CLASSICISTRANIERI HOME PAGE - YOUTUBE CHANNEL
Privacy Policy Cookie Policy Terms and Conditions
Mandriva Linux - Vikipedija

Mandriva Linux

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Mandriva logotipas

Mandriva 2006 Cooker
Kūrėjas Mandriva
OS šeima Linux
Kodo modelis Laisvoji programinė įranga
Paskutinė versija 2008.1 / 2008 m. balandžio 9 d.
Branduolio tipas Monolitinis branduolys
Licencija Pagrinde GPL ir įvairios kitos Laisvosios Licencijos
Svetainė wwwnew.mandriva.com

Mandriva Linux (anksčiau – Mandrakelinux arba Mandrake Linux; Conectiva ir Lycoris susijungimas) yra GNU/Linux distribucija kurią sukūrė Mandriva (anksčiau – Mandrakesoft).

Pirmasis leidimas, pasirodęs 1998 metų liepos mėnesį, buvo grįstas Red Hat Linux (5.1 versija) ir KDE (1.0 versija). Nuo tada Mandriva Linux (tomis dienomis vadinta Mandrake Linux) nukrypo nuo Red Hat ir sukūrė daug originalių įrankių, daugiausia sistemos tvarkymo bei konfigūravimo palengvinimui. Taip pat ši distribucija garsėja savo paketų optimizavimu Pentium ir AMD64 klasės procesoriams, todėl ji nėra suderinama su senesniais procesoriais, tokiais kaip x386 ir x486. Mandriva Linux pradėjo Gaelis Diuvalis (Gaël Duval), kuris buvo ir Mandrakesoft bendraįkūrėjas.

Turinys

[taisyti] Ypatybės

2006 Free Edition – GNOME 2.10 darbastalis
2006 Free Edition – GNOME 2.10 darbastalis

Mandriva Linux yra išversta į daugiau nei 75 kalbas, tarp jų ir į lietuvių kalbą.

[taisyti] Įdiegimas

Mandriva Linux naudoja Mandrake Valdymo Skydelį skirtą administruoti Linux vietoje teksto bylų redagavimo norint pakeisti sistemos nustatymus. Ši distribucija taip pat daug naudoja daug programų vadinamų Drakes arba Draks, bendrai pavadintų drakxtools skirtų keistu daugeliui įvarių nustatymų. Pavyzdžiui, MouseDrake naudojama pelės konfiguravimui, DiskDrake skirta kietojo disko particijoms tvarkyti ir drakconnect (seniau vadintas draknet bet buvo priversti paskeisti pavadinimą dėl kompanijos tokiu pat vardu) naudojamas interneto konfigūravimui. Šios programos yra parašytos naudojant GTK biblioteką ir Perl. Dauguma jų gali būti paleidžiamos grafinėje aplinkoje ir konsolėje.

[taisyti] Programos

Kartu su Mandriva Linux yra pora tūkstančių programų paketų, tarp kurių yra įvairių žaidimų, ofiso aplinkų, serverių ir interneto priemonių.

[taisyti] Bendruomenė

Mandriva Linux turi didelį vartotojų ratą, kuris gali suteikti pagalbos kitiems Mandriva Linux vartotojams.

[taisyti] Pastovus vystimas

Mandriva Linux yra aktyviai vystomas. Vystomoji versija (angl. development version) vadinama „Cooker“ yra viešai prieinama, tačiau nerekomenduojama jos naudoti darbui dėl pastovių keitimų.

Bendruomenės nariai tiekia naujausios programinės įrangos RPM'us.

[taisyti] Verslo modelis

Vystanti grupė (Mandriva) šiuo metu uždirba iš mokamo nuotolinio sistemos atnaujinimo. Mokamas taip pat ir sistemos atsisiuntimas, nors yra ir nemokama (šiek tiek senesnė) versija. Šie apribojimai nepažeidžia GPL. Kaip ir bet kurią kitą Linux distribuciją, pašalinus prekinį ženklą šią sistemą galėtų bet kada toliau vystyti kita grupė.

[taisyti] Darbastalio aplinkos

Mandriva Linux pritaikytas naudoti standartinius KDE arba GNOME darbastalius, tačiau turi ir kitus – IceWM, Blackbox, Window Maker ir Twm. Unikalus apvalkalas vadinamas „Mandrakegalaxy“ susieja programas ir darbalaukį. Mandrakegalaxy debiutavo 9.1 versijoje, o Mandrakegalaxy II pasirodė 10.0. Vienas iš Mandrakegalaxy variantų – „Mandrakegalaxy Squared“ naudoja kvadratinius, o ne suapvalintus mygtukus.

[taisyti] Paketų tvarkyklė

Mandriva Linux naudoja paketų tvarkyklę pavadinimu urpmi, kuris yra lyg apsiaustas RPM paketų sistemai. Ji yra panaši į apt-get, kadangi leidžia paprastą paketų įdiegimą automatiškai įrašydama kitus paketus, kurie yra reikalingi pasirinktai programai.

[taisyti] Išorinės nuorodos


Linux distributyvai

Ubuntu | Baltix | gOS | Mandriva | Fedora | SuSE | Debian | MEPIS | Gentoo | Slackware | Knoppix | Xandros Desktop | Archlinux | Linux distributyvų sąrašas



aa - ab - af - ak - als - am - an - ang - ar - arc - as - ast - av - ay - az - ba - bar - bat_smg - bcl - be - be_x_old - bg - bh - bi - bm - bn - bo - bpy - br - bs - bug - bxr - ca - cbk_zam - cdo - ce - ceb - ch - cho - chr - chy - co - cr - crh - cs - csb - cu - cv - cy - da - de - diq - dsb - dv - dz - ee - el - eml - en - eo - es - et - eu - ext - fa - ff - fi - fiu_vro - fj - fo - fr - frp - fur - fy - ga - gan - gd - gl - glk - gn - got - gu - gv - ha - hak - haw - he - hi - hif - ho - hr - hsb - ht - hu - hy - hz - ia - id - ie - ig - ii - ik - ilo - io - is - it - iu - ja - jbo - jv - ka - kaa - kab - kg - ki - kj - kk - kl - km - kn - ko - kr - ks - ksh - ku - kv - kw - ky - la - lad - lb - lbe - lg - li - lij - lmo - ln - lo - lt - lv - map_bms - mdf - mg - mh - mi - mk - ml - mn - mo - mr - mt - mus - my - myv - mzn - na - nah - nap - nds - nds_nl - ne - new - ng - nl - nn - no - nov - nrm - nv - ny - oc - om - or - os - pa - pag - pam - pap - pdc - pi - pih - pl - pms - ps - pt - qu - quality - rm - rmy - rn - ro - roa_rup - roa_tara - ru - rw - sa - sah - sc - scn - sco - sd - se - sg - sh - si - simple - sk - sl - sm - sn - so - sr - srn - ss - st - stq - su - sv - sw - szl - ta - te - tet - tg - th - ti - tk - tl - tlh - tn - to - tpi - tr - ts - tt - tum - tw - ty - udm - ug - uk - ur - uz - ve - vec - vi - vls - vo - wa - war - wo - wuu - xal - xh - yi - yo - za - zea - zh - zh_classical - zh_min_nan - zh_yue - zu -