Litis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Litis (Li)

Periodinė grupė	Šarminis metalas
Atomo numeris	3
Išvaizda	Balkšvas metalas
Atomo savybės
Atominė masė (Molinė masė)	6,941 а.m.v. (g/mol)
Atomo spindulys	155 pm
Jonizacijos energija (pirmas elektronas)	519,9(5,39) kJ/mol (eV)
Elektronų konfigūracija	[He] 2s¹
Cheminės savybės
Kovalentinis spindulys	163 pm
Jono spindulys	68 (+1e) pm
Elektroneigiamumas	0,98 (pagal Paulingą)
Elektrodo potencialas	-3,06 V
Oksidacijos laipsniai	1
Termodinaminės savybės
Tankis	0,534 g/cm³
Šiluminė talpa	3,489 J/(K·mol)
Šiluminis laidumas	84,8 W/(m·K)
Lydymosi temperatūra	553,69 K
Lydymosi šiluma	2,89 kJ/mol
Virimo temperatūra	1118,15 K
Garavimo šiluma	148 kJ/mol
Molinis tūris	13,1 cm³/mol
Kristalinė gardelė
Kristalinė gardelė	kubinė, tūriškai centruota
Gardelės periodas	3,490 Å

Litis – sidabriškai baltas šarminis metalas, atvirame ore apsineša tamsiai pilku apnašu (Li₂O ir Li₃N).

[taisyti] Fizinės savybės

Litis – pats lengviausias metalas, jo tankis esant 0°C lygus 0,539g/cm³.

Litis minkštas ir plastiškas kaip plastelinas.

Ličio lydymosi ir virimo temperatūros – 180,5 °C ir 1327 °C – pačios aukščiausios tarp IA grupės metalų.

[taisyti] Cheminės savybės

Ličio liepsnos testas

Palyginus su natriu litis yra mažiau chemiškai aktyvus. Su vandeniu litis reaguoja silpniau nei kiti IA grupės metalai. Su deguonimi ir azotu litis reaguoja kambario temperatūroje, o esant 200 °C – užsidega. Paprastomis sąlygomis lytis aktyviai reaguoja su visais halogenais.

[taisyti] Istorija

Litį 1817 m. atrado Johanas Augustas Arfvedsonas (Johan August Arfwedson).

[taisyti] Pavadinimo kilmė

Bercelijus metalą pavadino ličiu dėl to, kad norėjo išryškinti jo skirtumą nuo natrio ir kalio, kurie tuo metu buvo randami tik druskose, tuo tarpu kai litis buvo išgaunamas ir iš akmenų (gr. lithos – akmuo).