Krūtis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
-
- Apie upelį šiaurės vakarų Lietuvoje žr. Krūtis (upė).
Krūtis (lot. mamma) – tai porinė moters kūno dalis, kurios pagrindinė biologinė funkcija – pieno gamyba (laktacija) ir kūdikio žindymas. Krūtys yra krūtinės srityje, į abudu šonus nuo krūtinkaulio, krūtinės ląstos paviršiuje. Krūtys būdingos tik moterims, ir jos susiformuoja paauglystėje. Forma ir dydis labai įvairūs, priklauso nuo moters amžiaus, fiziologinių ypatybių, rasės. Viena krūtis (dažniausiai kairioji) šiek tiek didesnė už kitą, tarp krūtų yra duobutė – tarpkrūčio vaga (lot. sulcus intermammarius). Krūties vidurinėje dalyje yra spenelis.
Lytinio suartėjimo metu prisilietimas prie krūties spenelio skatina lytinį susijaudinimą (taip pat ir vyrams), o žindant kūdikiui – pieno sekreciją (speneliuose atsiveria latakai iš pieno liaukų). Spenelyje yra daug kraujagyslių ir nervinių galūnių, todėl jis yra erogeninė zona. Krūtis kaip erogeninė zona paprastai būna mažiau jautri nei spenelis.
Turinys |
[taisyti] Krūties susiformavimas
Krūtų vystymasis yra antrinis lytinis požymis, ir jis vyksta lytinės brandos metu. Išskiriamos 5 vystymosi stadijos:
- Krūtys yra plokščios, speneliai yra tik nedideli pakilimai.
- Prasidėjus lytinei brandai, krūtį ima formuoti pieno liaukų ir riebalinio audinio pokyčiai krūtyje.
- Spenelis dėl pigmentacijos patamsėja.
- Sritis aplink spenelį šiek tiek pasikelia.
- Sritis aplink spenelį vėl nusileidžia, nors pas kai kurias moteris lieka pakilusi.
1–4 fazių metu krūtis didėja ir daugėja riebalinio audinio. Krūtys pradeda formuotis apie 11–12 gyvenimo metus, prasidėjus mėnesinėms, ir apie 15 metus jau išsivysto, nors galutinai krūtų susiformavimas gali užtrukti iki 19–20 metų. Paprastai greitesnis ar lėtesnis krūtų formavimasis nėra patologija.
[taisyti] Anatomija
Krūtys yra išsidėsčiusios maždaug tarp 2-ojo ir 6-ojo krūtinės slankstelių, kūno priekyje. Krūties viršutinis išorinis ketvirtis beveik siekia pažastis (pažastinis kraštas). Krūtyse yra pieno liaukos su latakais, daug riebalinio audinio (dėl to jos yra tokios putlios), taip pat raumenų, limfinio ir jungiamojo audinio. Paprastai moterų krūtys būna nevienodo dydžio, dažniau – kairioji krūtis didesnė. Lytinės brandos metu lytiniai hormonai (daugiausia – estrogenai) sąlygoja krūtų augimą ir vystymąsi (krūtų augimo pradžia vadinama telarche). Kadangi krūtyse vyrauja adipozinis (riebalinis) audinys (tai audinys, kuriame yra riebalų atsargos), todėl moteriai liesėjant arba tunkant krūtys reaguoja į šiuos pokyčius – jos arba sumažėja, arba padidėja. Ypač krūtys padidėja nėštumo metu, kuomet moters organizmas ruošiasi laktacijai (dėl hormono prolaktino poveikio). Krūtų dydžiui įtakos taip pat gali turėti ovuliacija, kūno temperatūra, lytinis susijaudinimas, paveldėjimas ir kt.
Krūties oda labai plona, lygi ir švelni, padengta plonyčiais plaukeliais. Maždaug viduryje arba šiek tiek žemiau yra kūgio arba cilindro formos speneliai, kuriuos supa apskritos pigmentuotos odos dėmelės (lot. areolae). Pas brunetes dėmelės paprastai šiek tiek tamsesnės nei pas blondines, gimdžiusių moterų areolos taip pat tamsesnės (dėl melanino sankaupų). Spenelyje atsiveria 12-13 pieno liaukų kanalėlių. Spenelyje ir jį supančioje dėmelėje yra raumenų skaidulų, kurioms susitraukiant ar išsitempiant spenelis sustandėja (spenelio erekcija) arba subliūkšta. Aplink spenelį išsidėsčiusios pieno liaukos, tarp jų riebalinis audinys; jo kiekis lemia krūtų didumą ir aukštį. Prieš mėnesines į krūtis suplūsta daugiau kraujo, jos šiek tiek padidėja. Nėščių moterų pieno liauko padidėja, 3-4 dienos po gimdymo pradeda išskirti pieną. Daugiausia pieno išskiriama 8-9 savaitę po gimdymo (iki 1,5 L per parą). Nustojus maitinti kūdikį krūtimi ir pasibaigus laktacijai, krūtys iš dalies praranda formą, nusileidžia žemyn. Senatvėje pieno liaukos, o kartais ir riebalinis audinys atrofuojasi.
Krūtys ima augti maždaug nuo 8-13 metų iki 17-18 metų dėl estrogenų poveikio. Dažniausiai pirmesnė ima augti kairioji krūtis. Ilgainiui krūtų dydis supanašėja, nors pas daugelį moterų viena krūtis yra šiek tiek, bent nežymiai didesnė už kitą. Nors kai kurios moterys yra nepatenkintos savo krūtų dydžiu (o krūtys yra lytinis dirgiklis vyrams), tačiau moters seksualumas ir lytinis aktyvumas nuo krūtų dydžio nepriklauso.
[taisyti] Funkcija
Manoma, kad pagrindinė krūties biologinė funkcija yra žindymas. Mokslininkai mano, kad krūtys taip išsivystė dėl to, kad užkirstų kelią žindomo kūdikio uždusimui – žmogaus kūdikis, priešingai nei kitų primatų, neturi smarkiai išsikišančių žandikaulių, todėl žindant plokščią krūtinę nosin gali nepatekti oro, tuo tarpu žindydamas moters krūtį, kuri yra apvalių formų, kūdikis nesunkiai gali kvėpuoti. Teiginys, jog krūtys evoliucijos eigoje įgijo tokią formą dėl to, kad būtų gaminamas pienas kūdikiui, tikriausiai yra klaidingas, kadangi didžiąją krūtų dalį sudaro riebalinis ir jungiamasis audiniai, o pieno liaukoms tenka gana maža dalis, ir moters krūties dydis neturi įtakos žindymui.
Tačiau daugelis biologų taip pat daro prielaidą, kad moterų krūtys evoliucijos eigoje išsivystė vyrams patraukti (kaip antriniai lytiniai požymiai). Kai kurie biologai net mano, kad krūtys yra sėdmenų atitikmuo priekinėje moters kūno pusėje.
[taisyti] Krūtys ir kultūra
Vakarų kultūrose krūtys yra intymi vieta, todėl ji yra pridengiama, dažniausiai liemenėle, nors pastaraisiais dešimtmečiais krūtys yra vis labiau apnuoginamos. Istoriškai taip susiformavo, kad krūtys simbolizuoja moters vaisingumą, kadangi jos gamina pieną. Tai patvirtina ir randamos įvairių kultūrų ir laikų statulėlės, kuriose yra vaizduojamos moterys didelėmis krūtimis (pvz., deivės Venera arba Ištar, šiuolaikinių Afrikos tautelių dievaitės ir kt.). Be to, daugeliui vyrų krūtys yra gana stiprus lytinis dirgiklis, susijęs su moters patrauklumu (nors ne visada susijęs su seksualumu) – matomos krūtys vyrus jaudina, ir tai pasireiškia taip pat ir sueities metu, kai dauguma vyrų bučiuoja, glamonėja ar kitaip liečia moters krūtis.
Vyrams moters krūtys dažnai siejasi su moteriškumu apskritai, tai labiausiai į akis krintantis ir erotiškai stipriausiai veikiantis moters lytinis požymis. Kartais įsivaizduojama, kad kuo didesnės moters krūtys, tuo ji seksualesnė, tačiau tai klaidinga nuomonė – kartais moterys mažomis krūtimis lytiškai jautresnės ir aktyvesnės nei pilnakrūtės. Ideali, labiausiai vyrus jaudinanti krūtų forma keičiasi priklausomai nuo epochai būdingo grožio idealo ir mados. Senovės Egipte grožio idealas buvo didelės, minkštos, žemai nusileidusios krūtys, senovės Graikijoje – apvalios ir standžios, klasicizmo epochoje – aukštai pakeltos, baroko – aukštos ir putlios.
Siekdamos pabrėžti savo seksualumą, kai kurios moterys dėvi drabužius su iškirpte priekyje, pro kurią matoma tarpkrūčio vaga.
[taisyti] Krūties ligos
- Krūties uždegimas (lot. mastitis). Jį sukelia stafilokokai, streptokokai ir kiti mikrobai. Dažniausiai serga antrą-trečią savaitę po gimdymo pirmą kartą gimdžiusios moterys. Uždegimas būna ūminis ir lėtinis.
- Mastopatija (lot. mastitis chronica fibroso-cystica). Smulkiųjų pieno latakėlių periferiniuose galuose išvešėja jungiamasis audinys, susidaro smulkios, serozinio ar hemoraginio skysčio prisipildžiusios cistos.
- Krūties vėžys (lot. carcinoma mammae) – piktybinis navikinis susirgimas, dažniausiai pažeidžiantis pažastinį kraštą (50 proc.) ir spenelius bei jų sritį (18 proc.). Tai yra vienas iš labiausiai paplitusių vėžinių susirgimų tarp moterų.
- Mikromastija – nepakankamas krūtų išsivystymas, dažniausiai dėl infantilizmo ar sumažėjusio estrogenų išsiskyrimo. Ją gali lemti žymus kiaušidžių ir kitų vidaus sekrecijos liaukų funkcijos sumažėjimas, didelė intoksikacija, lėtinės infekcijos, navikiniai endokrininės sistemos susirgimai, operacijos.
Krūtys gali būti tiriamos įvairiais būdais: apčiuopa (palpacija), Rentgeno spinduliais (mamografija), ultragarsu (echografija), matuojant skirtingų krūties dalių temperatūrą infraraudonaisias spinduliais (termografija), retkarčiais – paimant audinio mėginius.