Koatos (gentis)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Ateles | ||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Juodarankė koata (Ateles geoffroyi) |
||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||
|
||||||||||||
| Rūšys | ||||||||||||
|
7 rūšys, žr. tekstą |
Koatos (Ateles) – koatų (Atelidae) šeimos primatų gentis. Labai vikriai laipioja medžiais, turi liekną liemenį, ilgas galūnes ir labai kabią uodegą, kuria nuolat kabinasi už šakų. Priekinių galūnių nykštys redukuotas.
Gentyje 7 rūšys:
- Juodoji koata (Ateles paniscus)
- Gelsvakaktė koata (Ateles belzebuth)
- Ateles chamek. Turi ilgą juodą kailį ir juodos odos veidą. Minta vaisiais, uogomis, žiedais, minkštais lapais, vabzdžių lervomis, termitais ir medumi. Gyvena dideliais teritoriniais būriais.
- Ilgaplaukė koata, arba baltakaktė koata (Ateles hybridus). Ant kaktos turi ryškų, trikampišką baltą lopą. Kūno viršus rudas, apačia šviesi. Gyvena būriais iš maždaug 20 individų.
- Baltauodegė koata (Ateles marginatus)
- Rudagalvė koata (Ateles fusciceps)
- Žofrua koata (Ateles geoffroyi). Turi juodą galvą, juodas plaštakas bei pėdas ir į gobtuvą panašų veido apvadą. Minta vaisiais. Pav.
[taisyti] Paplitimas
Paplitusios nuo pietų Meksikos iki Bolivijos ir Brazilijos.
