Kazys Boruta
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kazys Boruta (1905 m. sausio 6 d. Kūlokuose (Liudvinavo valsčiuje, Marijampolės raj.) – 1965 m. kovo 9 d. Vilniuje) – lietuvių rašytojas, jaunystėje – politinis veikėjas.
[taisyti] Biografija
Mokėsi Marijampolės mokytojų seminarijoje, bet už Gegužės Pirmosios šventimą 1924 m. pašalintas. 1924 – 1926 m. studijavo istoriją, literatūrą ir filosofiją Kauno, 1926 – 1930 m. – Vienos universitetuose.
Dalyvavo aušrininkų socialistinio jaunimo organizacijos, profesinių sąjungų, vėliau – eserų veikloje, už tai 1926 m. pašalintas iš Lietuvos universiteto. Už politinę veiklą socialistinio jaunimo ir darbininkų organizacijose, už opoziciją valdžiai, buvo priverstas emigruoti į užsienį.
1926 m. išvyko į Austriją, įstojo į Vienos universitetą. Studijavo literatūrą, filosofiją ir istoriją. 1927 m. vasarą atostogų Lietuvoje metu, suimtas ir paleistas su sąlyga, kad išvyks iš Lietuvos. Kurį laiką gyveno Rygoje, dalyvavo LSDP veikloje, bet po emigrantų suvažiavimo buvo ištremtas iš Latvijos ir nuo 1928 m. vėl tęsė studijas Vienoje.
1930 m. Berlyne leido laikraštį „Kova“. 1931 m. grįžęs į Lietuvą redagavo almanachą „Darbas“. 1933 m. suimtas, 1934 m. rugpjūčio mėn. kariuomenės teismo nuteistas už ankstesnę politinę veiklą 4 m. sunkiųjų darbų kalėjimo, 1935 m. amnestuotas.
Bendradarbiavo laikraščiuose ir žurnaluose „Lietuvos žinios“, „Kultūra“, 1940 m. redagavo „Dienovidį“.
1941 m. pradėjo dirbti Lietuvos Mokslų akademijoje Literatūros muziejaus vedėju. Vokiečių okupacijos metu dirbo Lietuvių literatūros institute.
1946 m. kovo 17 d. suimtas O. Lukauskaitės – Poškienės bute ir nuteistas 5 m. už tai, kad žinojo apie O. Lukauskaitės – Poškienės laišką popiežiui ir nepranešė. 1949 m. sausio 25 d. amnestuotas, turėjo viešai išpažinti savo tariamas ideologines klaidas.
Grįžęs iš Sibiro į Vilnių atsidėjo vertimams ir kūrybai. 1965 m. jam buvo suteiktas Lietuvos TSR nusipelniusio kultūros veikėjo vardas.
Žmona – Jadvyga Čiurlionytė. Palaidotas Rasų kapinėse.
[taisyti] Literatūrinė veikla
Žymiausi kūriniai:
- „Obelis iš Sūduvos sodo“,
- „Duona kasdieninė”,
- „Laisvo vėjo valia”,
- „Mediniai stebuklai”,
- „Baltaragio malūnas”, išleistas 1945 m., 1966 m. inscenizuotas Kauno dramos teatre, 1974 m. sukurtas filmas „Velnio nuotaka“, 1979 m. pastatytas V. Ganelino baletas.
Spaudoje pasirašinėjo slapyvardžiais: A. Vandra, Antanas Avižienius, Anupras Paketuris, E. Erika, E. Linonis, El. Vėtra, K. A. Apuokas, K. Aruta, K. Linonis, L. Vailila, Petras Povilionis, V. Vaja, V. Vandra, Vincas Dovinė
