Kazimieras Aleksandravičius
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kazimieras Aleksandravičius (1823 m. lapkričio 26 d. Linkuvoje, Pakruojo raj. – 1884 m. liepos 24 d. Žagarėje) – kunigas, vertėjas, draudžiamosios lietuvių literatūros platintojas.
[taisyti] Biografija
Gimė valstiečių šeimoje. 1844–1848 m. mokėsi Varnių kunigų seminarijoje. Kunigavo įvairiose Žemaičių vyskupijos parapijose. Po įšventinimo paskirtas Linkuvos vikaru, 1850 m. perkeltas į Pandėlį, 1851 m. paskirtas Jūžintų klebonu. 1857 m. perkeltas į Biržus.
Padėjo 1863 m. sukilėliams. Artimai bendravo su I.Vaišvila ir Simonu Daukantu, po rašytojo mirties vaistinėje saugojo jo biblioteką.
1865 m. pažemintas pareigose – perkeltas į Naująją Žagarę vikaru. 1866 m. paskirtas Salų filialistu (Rokiškio raj.). Nuo 1869 m. perkeltas į Naująją Žagarę klebonu. Apie 1870 m. minimas platinęs lietuvišką spaudą Žagarėje.
Išvertė lenkų dramaturgo J.Koženiovskio komediją „Šiaučius ir jo šeiminikštis“, 1890 m. išspausdintą „Varpe“.
