Jonas Motiejūnas-Valevičius
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jonas Motiejūnas-Valevičius (1893 m. gegužės 22 d. Galvydžiai, Rokiškio apskritis - 1959 m. lapkričio 13 d. Vilnius) – Lietuvos visuomenės ir karinis veikėjas, majoras.
[taisyti] Biografija
Rusijos imperijos kariuomenės karininkas, Pirmojo pasaulinio karo dalyvis. Nuo 1918 m. Lietuvos kariuomenės savanoris, dalyvavo nepriklausomybės kovose. 1919 m. Marijampolės, vėliau Šiaulių karo komendantas. Kovojo prieš bolševikus operacijoje užimant Panevėžį, Kupiškį, Obelius bei Zarasus. 1919 m. rudenį kovose su bermontininkais prie Radviliškio sunkiai sužeistas, pasveikęs vadovavo Dešimtajam pėstininkų pulkui. Nuo 1921 m. vidaus ministerijos valdininkas. 1925–1934 m. Utenos apskrities viršininkas ir valdybos pirmininkas. Aktyviai dalyvavo tautininkų sąjungos Utenos skyriaus, kuriam vadovavo gydytojas Povilas Svilas, veikloje, rėmė Antano Namiko iniciatyvą, įsteigiant Utenoje kraštotyros muziejų. 1934–1935 m. Kėdainių apskrities, vėliau Alytaus, Švenčionėlių apskrities viršininkas.
TSRS okupavus Lietuvą liko Lietuvoje, slapstėsi, palaikė ryšius su Lietuvos partizanais. 1947 m. gegužės 25 d. suimtas, ilgai kankintas, nuteistas 25 m. ir išvežtas į Spasko lagerį prie Karagandos. Dėl sveikatos ir senatvės 1955 m. paleistas. [1]
