See also ebooksgratis.com: no banners, no cookies, totally FREE.

CLASSICISTRANIERI HOME PAGE - YOUTUBE CHANNEL
Privacy Policy Cookie Policy Terms and Conditions
Jonas Žukas - Vikipedija

Jonas Žukas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Jonas Žukas
Jonas Žukas

Jonas Žukas (1907 m. lapkričio 12 d. Švėkšnoje (Tauragės apskr.) – 2004 m. gruodžio 8 d. Tovsone (Towson), Baltimorės apyg., Marylando valstijoje, JAV) – vargonininkas virtuozas, pedagogas.

[taisyti] Biografija

Muzikinius sugebėjimus paveldėjo iš tėvo – Švėkšnos vargonininko. Mokėsi Švėkšnos ir Ukmergės gimnazijose – 1926 m. baigė šešias klases, o brandos atestatą gavo prie Lietuvos švietimo ministerijos įkurtoje eksterno egzaminų komisijoje.

1926 – 1933 m. Kauno muzikos mokykloje pas Juozą Naujalį studijavo vargonavimą, o pas Balį Dvarioną – fortepijono meną, kartu mokėsi ir kitų muzikos teorijos bei pedagogikos disciplinų. Pedagogų tarybos buvo rekomenduotas studijoms užsienyje. Gavęs Švietimo ministerijos stipendiją, 1933 – 1937 m. vargonavimą studijavo Paryžiuje pas vargonų virtuozą prof. Marcelį Duprė Valstybinėje konservatorijoje ir Ėcole Normale de Musique. Studijavo improvizaciją, muzikos teoriją ir kitus dalykus – gavo aukščiausio laipsnio diplomą La Licence d'Enseignement et d'Execution d'Orgue.

Grįžęs į Lietuvą, 19371943 m. Kauno konservatorijoje dėstė vargonus, improvizaciją ir privalomąjį fortepijoną, buvo šių klasių vedėjas. 1937 m. lapkričio 2 d. Kauno Jėzuitų bažnyčioje surengė savo pirmąjį viešą koncertą. Vargonininko profesinį meistriškumą aukštai įvertino koncerto recenzentai V. Jakubėnas, Konradas Kaveckas ir J. Kardelis. Kai Kauno Įgulos bažnyčia įsigijo naujus moderniškus „Walker“ firmos vargonus, tuometinis jos rektorius kun. A. Sabaliauskas Vakarų Europos pavyzdžiu ėmė organizuoti vargonų muzikos koncertus ir pakvietė J. Žuką pradėti koncertų ciklą. 1942 m. surengtame koncerte dalyvavo J. Žukas, choras, solistai J. Jasaitytė, A. Kutkus, A. Sodeika. Vokiečiams uždarius konservatoriją, J. Žukas sugrįžo į Švėkšną, kur dėstė muziką gimnazijoje, sekmadieniais griežė vargonais pamaldų metu bažnyčioje.

1944 m. pasitraukė į Vokietiją – Schwarzwaldą (Badeną), ten vargonavo per pamaldas vokiečiams ir lietuviams. 19451946 m. vargonininkavo Tėvų Kapucinų bažnyčioje Ottersweiere (Badene), o 1946 – 1948 m. – Heidelbergo Šv. Onos bažnyčioje. Organizavo chorus, studijavo kompoziciją pas garsų modernistą W. Fortnerį bažnytinės muzikos institute.

1949 m. atvyko į JAV, apsigyveno Niujorko priemiestyje Woodhavene. Išgarsėjo kaip vargonininkas virtuozas solistas, akompanavo chorams ir solistams vokalistams. Pirmasis J. Žuko pasirodymas JAV įvyko 1950 m. Niujorko Apreiškimo bažnyčioje. Vėliau koncertavo daugelyje JAV miestų ir miestelių bažnyčių, taip pat ir KanadojeToronte. Griežė per įvairias iškilmes, dalyvavo lietuvių radijo laidose. Įspūdingi koncertai surengti didžiosiose JAV miestų katedrose: Filadelfijoje, Baltimorėje ir Vašingtone.

1984 m. Šv. Kazimiero 500 metų minėjimo proga J. Žukas vargonavo Šv. Petro ir Povilo katedroje Filadelfijoje. 1987 m. birželio 26 d. koncertavo Švč. Marijos Nekalto Prasidėjimo tautinėje šventėje Vašingtone Lietuvos krikščionybės 600 metų jubiliejaus proga. 1988 m. kovo 20 d. koncertavo naujų vargonų pašventinimo iškilmėse Prisikėlimo lietuvių parapijoje Toronte.

J. Žuko koncertinių programų repertuaras buvo didelis ir įvairus, ypač mėgo J. S. Bacho ir prancūzų kompozitorių kūrinius. Beveik visas programas atlikdavo mintinai, nes turėjo absoliučią klausą ir fenomenalią atmintį. Viešai koncertavo iki solidaus amžiaus – 80 metų.

Sukūrė kūrinių vargonams. Vargonų ir bažnytinės muzikos klausimais daug rašė lietuviškoje spaudoje: „Vargonininke“, „Muzikos mene“, „Muzikos baruose“ ir kitur. Išmoko apie 15 kalbų. Parašė diplominį darbą „Vargonų istorija Lietuvoje“. Minimas 1975 m. išleistoje Vokietijos enciklopedijoje „Riemann Musik Lexikon“ ir kitose enciklopedijose.

Nuo 2006 m. Lietuvoje yra rengiamas Respublikinis Jono Žuko jaunųjų vargonininkų konkursas.

[taisyti] Šaltinis

Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999. Informacijos publikavimui gautas žodinis autoriaus leidimas.


aa - ab - af - ak - als - am - an - ang - ar - arc - as - ast - av - ay - az - ba - bar - bat_smg - bcl - be - be_x_old - bg - bh - bi - bm - bn - bo - bpy - br - bs - bug - bxr - ca - cbk_zam - cdo - ce - ceb - ch - cho - chr - chy - co - cr - crh - cs - csb - cu - cv - cy - da - de - diq - dsb - dv - dz - ee - el - eml - en - eo - es - et - eu - ext - fa - ff - fi - fiu_vro - fj - fo - fr - frp - fur - fy - ga - gan - gd - gl - glk - gn - got - gu - gv - ha - hak - haw - he - hi - hif - ho - hr - hsb - ht - hu - hy - hz - ia - id - ie - ig - ii - ik - ilo - io - is - it - iu - ja - jbo - jv - ka - kaa - kab - kg - ki - kj - kk - kl - km - kn - ko - kr - ks - ksh - ku - kv - kw - ky - la - lad - lb - lbe - lg - li - lij - lmo - ln - lo - lt - lv - map_bms - mdf - mg - mh - mi - mk - ml - mn - mo - mr - mt - mus - my - myv - mzn - na - nah - nap - nds - nds_nl - ne - new - ng - nl - nn - no - nov - nrm - nv - ny - oc - om - or - os - pa - pag - pam - pap - pdc - pi - pih - pl - pms - ps - pt - qu - quality - rm - rmy - rn - ro - roa_rup - roa_tara - ru - rw - sa - sah - sc - scn - sco - sd - se - sg - sh - si - simple - sk - sl - sm - sn - so - sr - srn - ss - st - stq - su - sv - sw - szl - ta - te - tet - tg - th - ti - tk - tl - tlh - tn - to - tpi - tr - ts - tt - tum - tw - ty - udm - ug - uk - ur - uz - ve - vec - vi - vls - vo - wa - war - wo - wuu - xal - xh - yi - yo - za - zea - zh - zh_classical - zh_min_nan - zh_yue - zu -