Joana de Valois
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Joana de Valois – (pranc. Jeanne de France), (1464 m. vasario 4 d. – 1505 m. vasario 4 d.), Bery kunigaikštienė, Orleano grafienė (1473 m. –1498 m.), 1498 m. Prancūzijos karalienė.
Buvo antra Prancūzijos karaliaus Liudviko XI Valua duktė iš jo antros žmonos Šarlotos Savojietės (Charlotte de Savoie). 9 metų amžiaus ištekėjo už savo tėvo pusbrolio – Ludviko, Orleano kunigaikščio, vėliau tapusio Prancūzijos karaliumi Liudviku XII Valua. Joana tapo Prancūzijos karaliene, kai mirė jos brolis Karolis VIII Valua ir jos vyras Liudvikas gavo sostą. Jų vedybos buvo greitai anuliuotos, kad Liudvikas XII galėtų vesti buvusio karaliaus žmoną Oną Bretanietę (Anne de Bretagne). Šios vedybos buvo reikalingos tam, kad Prancūzija galėtų išlaikyti Bretanės kunigaikštystę savo sudėtyje.
Joana tapo grafiene Bery ir mirė 1505 m. Neturėjo jokių vaikų, nelaikė pagiežos savo vyrui ir iki gyvenimo galo meldėsi už jį (Liudviką XII buvo laikomas vedęs, bet neturėjo vyriškos lyties palikuonių).
1950 m. 445 metų po savo mirties ji buvo kanonizuota popiežiaus Pijaus XII.
