Islandijos demografija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Islandijos gyventojai kilę iš norvegų ir airių (norvegų atvežti vergovei) palikuonių.
Islandijos tauta nepaprastai vientisa. Pagal islandų vyriausybės statistiką, 99% gyventojų gyvena miestietiškuose zonose ir 60% gyvena Reikjavike ar aplinkiniuose rajonuose. Iš šiaurės germanų kalbų islandų kalba yra arčiausia senajai norvegų kalbai ir liko santykinai nepakitusi nuo XII amžiaus. Dėl savo mažo dydžio ir homogeniškumo, Islandija išlaiko visas artimai susietos bendruomenės charakteristikas.
Pagrindinė dalis gyventojų priklauso protestantiškai valstybinei ar kitoms liuteronų bažnyčioms. Likusi dalis katalikai ar kiti protestantai. Paskutiniu metu atgimsta ir legaliai atgaivinta senoji islandų religija – Ásatrúarfélagið.
[taisyti] Populiacijos duomenys
Gyventojų skaičius: 293 966 (2004)
Struktūra pagal amžių:
- 0-14 m.: 22,5% (vyrai 33 522; moterys 32 489)
- 15-64 m.: 65,8% (vyrai 98 091; moterys 95 450)
- 65 m. ir daugiau: 11,7% (vyrai 15 552; moterys 18 862) (2004)
Vidutinis amžius:
- bendras: 33,8 metų
- vyrų: 33,3 metų
- moterų: 34,3 metų (2004)
Prieaugis: 0,97% (2004)
Gimstamumas: 13,83 gimusiųjų/1000 gyv. (2004)
Mirtingumas: 6,57 mirusiųjų/1000 gyv. (2004)
Migracija: 2,38 migrantų/1000 gyv. (2004)
Lyčių santykis:
- gimstant: 1,04 vyr./moter.
- 0-14 m.: 1,03 vyr./moter.
- 15-64 m.: 1,03 vyr./moter.
- 65 m. ir daugiau: 0,83 vyr./moter.
- bendra populiacija: 1 vyr./moter. (2004)
Vidutinė gyvenimo trukmė
- bendra: 80,18 metų
- vyrų: 78,18 metų
- moterų: 82,27 metų (2004)
Kūdikių mirtingumas:
- bendras: 3,31 mirusiųjų/1000 gimusiųjų
Tautybė: islandai
