Herbicidas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Herbicidai – cheminės medžiagos skirtos piktžolėms naikinti. Lietuvoje herbicidai negaminami, juos įveža iš kitų šalių įvairios firmos. Herbicidai yra įvairūs, jie skiriasi pagal cheminę sudėtį, patekimą į augalą, toksiškumą, veikimo trukmę ir kitas savybes. Naudojant herbicidus reikia į tai atsižvelgti, kad jų efektyvumas būtų kuo didesnis. Kadangi herbicidai suyra nevienodu laiku (vieni per kelis mėnesius, kiti per metus ir ilgiau), todėl juos naudoti reikia labai tiksliai ir atsargiai, nes dėl padarytų klaidų, gali nukentėti kultūriniai augalai bei visa gyvoji aplinka.

[taisyti] Skirstymas

Pagal cheminę sudėtį herbicidai skirstomi į neorganinius ir organinius.

• Neorganiniai – patys pirmieji sukurti preparatai (magnio chloratas, natrio nitratas, kalcio cinamidas ir kiti) piktžolėms naikinti. Dėl daugelio neigiamų savybių: didelės koncentracijos, ilgo laikymosi dirvoje, didelių normų, visuotinio poveikio - jie plačiai nepaplito.
• Organiniai - yra įvairios sudėties ir poveikio, jie gali būti sudaryti ir iš kelių cheminių medžiagų. Dabartiniu metu naudojami herbicidai yra organiniai.

Pagal poveikio apimtį (selektyvumą) herbicidai skirstomi į visuotinio (ištisinio) ir atrankinio (pasirinktinio) poveikio.

• Visuotinio veikimo herbicidai naikina visą augaliją, todėl vartojami ten, kur nėra kultūrinių augalų, tai yra pūdymuose, ražienose, sporto aikštėse ir kitur. Vartojami ir pasėliuose prieš derliaus nuėmimą augančioms daugiametėms piktžolėms naikinti (visi glifosato dariniai: raundapas bio, glifosas, rodeo, reindžeris, uraganas ir kiti).
• Atrankinio poveikio herbicidai naikina tik tam tikras augalų botanines grupes ir skirstomi į pogrupius:
  • Veikiantys dviskilčius augalus ir nepažeidžiantys vienaskilčių (2,4-D amino druska, MCPA, betanalas, bladeksas ir kiti).
  • Veikiantys vienaskilčius augalus ir nepažeidžiantys dviskilčių (agilas, fiuziladas super, pantera, zelekas ir kiti).
  • Veikiantys kai kuriuos dviskilčius ir vienaskilčius augalus (kugaras, satis ir kiti).

Pagal poveikio (pažeidimo) būdą herbicidai skirstomi į kontaktinius ir sisteminius.

• Kontaktiniai (išoriniai) veikia tik tas augalo dalis, ant kurių tiesiogiai patenka (betanalas, bazagranas ir kiti).
• Sisteminiai (vidiniai, migraciniai) prasiskverbia į augalo audinius ir su medžiagų apykaitos produktais pasklinda po visą augalą, sutrikdydami jų fiziologinius procesus. Sisteminiai herbicidai pagal patekimą į augalus skirstomi į antžeminius, dirviniu ir mišriuosius:
  • Antžeminiai į augalo vidų patenka per lapus ir stiebus. Veiksmingi būna tik tada, kai purškiamos sudygusios piktžolės (MCPA, raundapas, agilas, betanalas ir kiti).
  • Dirviniai į augalą patenka per šaknis. Šie herbicidai ilgiau išlieka dirvoje, todėl jie naudojami prieš kultūrinių augalų sėją arba po sėjos (harnesas, reiseris ir kiti).
  • Mišrieji į augalą patenka per jų šaknis ir per antžemines dalis (lapus, stiebus). Jie gali būti purškiami piktžolėms sudygus arba prieš jų dygimą (piraminas turbo, butizanas, zenkoras ir kiti).

Pagal poveikio trukmę herbicidai skirstomi į trumpo, vidutinio ir ilgo poveikio.

• Trumpo poveikio – kontaktiniai herbicidai, greitai veikia augalų antžemines dalis, o patekę į dirvą išlieka nuo kelių savaičių iki 1-2 men. (agilas, banvelas, granstaras).
• Vidutinio poveikio trukmės, prilausomai nuo dirvos savybių ir meteorologinių sąlygų dirvoje gali išlikti iki augalų vegetacijos pabaigos (betanalas, gotliksas, lontrelas, piraminas, 2,4-D amino druska, MCPA ir kiti).
• Ilgo poveikio sausesnėse, turinčiose mažiau organinės medžiagos dirvose gali išlikti metus ir ilgiau (glinas, simazinas). Šios grupės herbicidai gali pakenkti kitais metais auginamiems jautriems augalams.

Pagal toksiškumą (nuodingumą)herbicidai skirstomi į keturias grupes.

• Labai nuodingi - LD₅₀ - iki 50 mg/kg.
• Nuodingi - LD₅₀ - 50-200 mg/kg.
• Vidutinio nuodingumo - LD₅₀ - 200-1000 mg/kg.
• Mažo nuodingumo - LD₅₀ - daugiau kaip 1000 mg/kg.

Pirmosios ir antrosios grupių herbicidus šiuo metu vartoti draudžiama.

Paaiškinimas: LD₅₀ - vidutinė mirtina (letalinė) dozė - tai kiekis nuodų miligramais 1 kg gyvojo svorio. Nuo šio kiekio žūva 50% bandomųjų gyvųnų.

Pagal poveikio spektrą atrankinio veikimo herbicidai yra dvejopi.

• Plataus spektro naikina įvairias piktžolių rūšis, tik nevienodai intensyviai (2,4-D amino druska, MCPA, bazagranas, dialenas ir kiti).
• Siauro spektro skiriami vienai piktžolių rūšiai naikinti (bladeksas naikina garstukus rapsų pasėlyje; trialatas naikina dirvinę svidrę linų pasėlyje; sufiksas naikina tuščiąją avižą kviečių ir miežių pasėltje ir kiti).

[taisyti] Veiksmingumo sąlygos

Herbicidai geriausiai veikia, kai parenkamos optimalios jų normos ir purškimo laikas. Sėklomis plintančios piktžolės yra jautriausios daigų tarpsnyje, o daugiametės piktžolės - vėlesniuose tarpsniuose, tik usnys ir pienės, kai pradeda formuotis stiebai. Daugiametės pikžolės atsparesnės herbicidams negu trumpaamžės. Labai svarbu parinkti herbicidus pagal vyraujančias piktžolių rūšis. Jeigu pasėlyje yra įvairių piktžolių rūšių, tada geriausia vartoti herbicidų mišinius.

Herbicidai silpniau veikia vėsiu oru. Geriau, kai šiltas oras, tada intensyviau vyksta medžiagų apykaita. Geriausia oro temperatūra sisteminio poveikio herbicidams +18-22 °C, kontaktiniams +13-17 °C. Vartojant herbicidus aukštesnėje temperatūroje, jie gali apdeginti kultūrinius augalus arba greitai išgaruoti, prarasti efektyvumą. Nupurškus pasėlį neturėtų lyti bent 4 valandas, nes per tiek laiko dauguma herbicidų prasiskverbia į augalus. Derlingesnėse, daug humuso turinčiose dirvose, herbicidų efektyvumas yra mažesnis.