Hematokritas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Hematokritas (iš gr. haimo 'kraujas' + gr. krites 'teisėjas') - kraujo požymis, kraujo ląstelių kiekis kraujyje, išreikštas tūrio procentais. Terminas sukurtas 1903 m.
Hematokritas yra viena iš pagrindinių kraujo savybių, kartu su kraujo ląstelių (eritrocitų, leukocitų, trombocitų) skaičiumi kubiniame milimetre kraujo, hemoglobino koncentracija, eritrocitų nusėdimo greičiu naudojama diagnostikoje.
Vyrų hematokritas paprastai būna 46%, o moterų - 38%. Žinduoliuose hematokritas nepriklauso nuo gyvūno kūno masės.
