Hans Jenny
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
 |
Šį biografinį straipsnį reikėtų sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Jei galite, prašome sutvarkyti šį straipsnį. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą. Taip pat, jei norite, Tvarkos projekte galite parašyti, kad sutvarkėte šį straipsnį. Priežastys, dėl kurių straipsnis laikomas nesutvarkytu, aiškinamos straipsnyje Nesutvarkyti straipsniai. |
Hansas Dženis (Hans Jenny, 1904-1972) – mokslininkas, gydytojas, filosofas, dailininkas, pianistas. Labiausiai žinomas kaip garso bangų vizualios raiškos tyrinėtojas, šiai sričiai suteikęs kimatikos pavadinimą.
[taisyti] Asmenybė
Gimė Bazelyje, Šveicarijoje. Prieš imdamasis gydytojo praktikos po medicinos studijų, jis ketverius metus studijavo mokslus Rudolfo Štainerio mokykloje Ciuriche. H. Dženis buvo antroposofas, austrų filosofo ir mistiko Rudohfo Štainerio sekėjas.
[taisyti] Tyrimai kimatikos srityje
Kimatikos srityje H. Dženis tęsė ankstesnių mokslininkų – Ernst Chladni (XVIII a.), Margaret Watts-Hughes (XIX a.) – pradėtus garso „paveikslų" tyrimus.
1967 H. Dženis parašė pirmąjį knygos Kimatika: bangų reiškinių tyrinėjimas tomą. Antrasis tomas išėjo 1972, praėjus metams po jo mirties. Šioje knygoje raštu ir nuotraukomis buvo užfiksuotas garso bangų vibracijos poveikis skysčiams, birioms medžiagoms. Autorius padarė išvadą, kad „tai nėra nevaldomas chaosas; tai yra dinamiškas, tačiau tvarkingas raštas”.
Plokščių ir membranų vibracijai sukelti H. Dženis naudojo kristalų vibratorius bei savo paties išrastą tonoskopą. Tonoskope kvarco smiltys paskleidžiamos ant juodos 60 cm skersmens būgno membranos. Membranos vibracija sukeliama garsiai dainuojant per kartoninį vamzdį. Veikiamos garso smiltys suformuoja simetriškų formų ornamentą. Žemi tonai kuria gana paprastą ir aiškų paveikslą, aukštesni tonai kuria sudėtingesnius ornamentus.
Tyrimams H. Dženis naudojo stovinčiąsias bangas, pjezoelektrinius stiprintuvus ir kitus metodus bei medžiagas. Jis pastebėjo, kad senovės hebrajų ir Sanskrito balsių garsas smėlyje suformuodavo tų garsų rašmenis (raides); šiuolaikinių kalbų garsai tokio rezultato nedavė.
H. Dženio darbai padarė įtaką amerikiečių ekeperimentinės muzikos kompozitoriui Alvin Lucier ir, kartu su Ernsto Chladnio kimatikos darbais, buvo panaudoti kuriant kompoziciją Queen of the South (Pietų Karalienė). H. Dženio darbą tęsė Center for Advanced Visual Study (Pažangių vizualinių studijų centras).
Remdamasis H. Dženio darbais, fotografas Aleksandras Lotervaseris fiksavo vandens paviršiuje susidarančius vaizdus, vandenį veikiant garsu, įskaitant ir kompozitorių muziką.
Leidiniai
- 1954: Der Typus (Tipas) Morfologijos studija
- 1962: Das Gesetz der Wiederholung (Pasikartojimo dėsniai)
- 1967: Kymatic (Kimatika), 1 tomas
- 1972: Kymatic (Kimatika), 2 tomas
