Gubernatorius
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Gubernatorius (lot. gubernator – valdytojas) – gubernijos valdytojas.
Lietuvoje gubernatoriaus pareigybė atsirado po trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo (nuo 1796 m.) kartu su nauju administraciniu suskirstymu. Gubernatorius vykdė daugiausia civilinės valdžios funkcijas: vadovavo gubernijos valdybai, policijai, turėjo savo žinioje gubernijos finansus, karinių įgulų aprūpinimą.
Panaikinus generalgubernatorių pareigybes, gubernatorius buvo vyriausias civilinis gubernijos viršininkas, betarpiškai pavaldus vidaus reikalų ministrui.
Carinių gubernatorių pareigybės išsilaikė iki 1915 metų. Nepriklausomos Lietuvos laikais (1923 – 1939 m.) gubernatorių, skiriamą prezidento, turėjo Klaipėdos kraštas, administruotas autonomijos pagrindais.
