Grifas (mitologija)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Grifas arba grifonas yra fantastinė būtybė keleto senovės kultūrų mitologijoje. Grifo priekinė dalis yra erelio, o užpakalinė dalis - liūto.
Graikų mitologijoje grifai – baisūs paukščiai su erelio snapais ir liūto kūnais. Herodotas mini grifus greta pasakiškų šiaurės gyventojų isedonų, arismaspų, hiperborėjų. Pagal istorijas grifai kaip ir arismapai yra kilę iš tolimos Skitijos, Hipeborėjos, netoli Borėjo olos. Minima, kad grifai suka lizdus kaip ereliai, bet vietoje kiaušinių deda agatus. Pagrindinė grifų užduotis buvo saugoti aukso kasyklas ir paslėptus lobius (nuo vienaakių arismaspų), ir būti arklių priešais.
Nepaprastai reti arklių ir grifų palikuonys yra vadinami hipogrifais. Grifai buvo saulės palydovai, senoviniuose piešiniuose vaizduojama Saulė tempiama grifų. Taip pat minimi kaip „Dzeuso šunys“.
| Graikų mitologija | |
|---|---|
 |
Pirmapradžiai dievai - Olimpo dievai - Titanai - Mūzos - Nimfos - Fantastinės būtybės |
