Goktos krioklys
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Goktos krioklys (isp. Catarata Gocta) – krioklys, esantis šiaurės Peru, Amazonės departamente, Bongaros provincijoje, šalia Kokačimbos ir San Pablo gyvenviečių. 20 km į šiaurę nuo Čačapojo. 2006 m. nustatytas krioklio aukštis – 771 m. Tai ketvirtas pagal aukštį planetos krioklys, nusileidžiantis tik Anchelio (Venesuela), Tugelos (PAR) ir Ramnefjellsfosseno (Norvegija kriokliams. Tačiau duomenys yra diskutuotini, kadangi kiti šaltiniai nurodo, kad Gokta – tik 14-a pagal aukštį. Krentančio vandens debitas labai svyruoja, priklausomai nuo kritulių nedideliame, uolėtame krioklį maitinančiame rajone, kuris yra 2 500–3 000 m aukštyje.
Krioklys pavadintas pagal šalia esantį kaimą.
Su kriokliu susiję daugybė mitų, jo bijota, dėl to slėptas net jo egzistavimas, nes mitus vietiniai gyventojai vertino labai rimtai. Dėl to Goktos ilgai nebuvo jokiuose žemėlapiuose. Vienas iš mitų yra apie sireną, kuri, esą, gyvenanti krioklio apačioje. Ji yra upės žuvų motina ir aukso lobio saugotoja. Kam brangi gyvybė, pasak vietinių, prie jos nesiartina.
 |
 |
 |
