Glikolizė
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Glikolizė (gr. glykys – saldus + lysis – atskyrimas) – pirmasis ląstelinio kvėpavimo etapas, vykstantis citozolyje, kurio metu gliukozė suskyla į dvi piruvato molekules. Kadangi glikolizė būdinga visiems gyviesiems organizmams, labai tikėtina, kad vykstant evoliucijai ji atsirado pirmiau negu Krebso ciklas arba elektronų pernašos sistema. Galbūt todėl glikolizė vyksta ne mitochondrijose, o citozolyje ir jai nereikia deguonies.
[taisyti] Energijos sunaudojimo etapai
Glikolizės pradžioje dvi fosfato grupės prisijungia prie gliukozės (C6) ir ją aktyvuoja. Tai įvyksta per dvi reakcijas, sunaudojant dvi ATP molekules. Po šių reakcijų C6 molekule skyla į dvi C3 molekules, kurių kiekviena turi po fosfato grupę. Toliau abi C3 molekulės dalyvauja tose pačiose reakcijose.
[taisyti] Energijos išgavimo etapai
Glikolizės metu vyksta oksidacija, t.y. iš molekulės atskyla elektronai, kuriuos prisijungia NAD. Kiekviena NAD molekulė du elektronus, ir vieną vandenilio joną, tad išviso susidaro du NADH. Atsipalaiduoja tiek energijos, kiek pakanka keturioms ATP molekulėms susidaryti. Šis procesas vadinamas substratiniu fosforilinimu, nes reakcijos metu fosfatas, fermento padedamas, nuo substrato perkeliamas prie ADP molekulės. Atėmus dvi pradžioje sunaudotas ATP molekules, grynoji glikolizės išeiga – 2 ATP molekulės. Galutinis glikolizės produktas – piruvatas.