Giliaspaudė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Giliaspaudė (gilioji spauda) – spaudos būdas, taikomas grafikoje ir poligrafijoje.

Atspaudas gaunamas nuo įdubusių spausdinamųjų elementų. Įdubos raižomos arba ėsdinamos metalo plokštėje arba spaudos forma gaminama fotocheminiu būdu. Dažais tepama visa metalo plokštė arba spaudos forma. Vėliau dažai nuvalomi nuo iškilių vietų ir daromas antspaudas. Svarbiausios autorinės giliaspaudės technikos yra raižinys, sausoji adata, ofortas, akvatina, mecotinta, minkštasis lakas. Fotomechaninės formos daromos su rastru arba su bitumo grūdeliais. Rastrine giliaspaude perteikiami subtiliausi tonai ir šešėlių gradacijos, be to, gaunami dideli atspaudų tiražai.

Autorinė giliaspaudė atsirado XV a. vid.; XIX a.pab. išrastas fotomechaninis formų gamybos būdas. XX a. pr. pradėta spausdinti rotacinėmis mašinomis. XX a. vid. ištobulinta daugiaspalvė giliaspaudė. Lietuvoje autorinė giliaspaudė (vario raižiniai) atsirado XVII a. Spaustuvėse giliaspaudė pradėta taikyti XX a. 4-me dešimtmetyje.