Gemalas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Gemalas (arba embrionas, gr. ἔμβρυον) – organizmo vystymosi stadija pradedant zigota ir baigiant gimimu arba išsiritimu iš kiaušinio.
Organizmuose, kurie dauginasi lytiniu būdu, spermai apvaisinus kiaušialąstę susidaro ląstelė vadinama zigota, kuri turi abiejų tėvų DNR. Gyvūnų, augalų ir kai kurių protistų zigota pradeda dalintis mitozės būdu ir atsiranda daugialąstis organizmas. Šio proceso rezultatas yra embionas.
[taisyti] Žmogaus gemalas
Žmogaus gemalas – tai raidos stadija per pirmąsias 8 savaites po apvaisinimo. Ilgą laiką nesant technikos, leidžiančios pamatyti vaisiaus išvaizdą gimdoje ankstyvose vystymosi stadijose, buvo teigiama, kad iki 12-tos savaitės gemalas mažai panašus į žmogų, ir ilgą laiką tokiu nebuvo laikomas.
Pirmieji trys mėnesiai, kai formuojasi audiniai bei organai, gemalas labai jautrus žalingiems veiksniams, todėl motinai draudžiama rūkyti, vartoti alkoholį, nepasitarus su gydytoju vartoti vaistus. Nepaisant tokių draudimų gali įvykti savaiminis persileidimas, taip pat gali formuotis įvairūs apsigimimai. Pvz., motinai susirgus raudonuke, medikai rekomenduoja dirbtinai nutraukti nėštumą, kadangi raudonukės virusas labai dažnai sukelia kūdikio apsigimimus.
8 savaičių gemalas jau yra akivaizdžiai panašus į gimusį žmogų, tik skiriasi proporcijos ir išsivystymas. Visos pagrindinės organų sistemos jau susiformavusios, galima skirti lytį. Gemalo ūgis – apie 4 cm.
[taisyti] Augalų gemalas
Augalų gemalas, tai sėklos sudėtinė dalis, maisto medžiagų sandėlis jaunam daigui maitintis. Gemalas vystosi iš apvaisintos kiaušialąstės (zigotos). Zigota tuoj apsitraukia celiuliozine sienele ir pradeda dalytis.
Dviskilčių augalų gemalas iš pradžių išleidžia aiškiai įžiūrimą šaknelę (radicula), dvi sėklaskiltes ir tarp jų įsiterpusį pumpurėlį (plumula), sudarytą iš lapų pradmenų ir stiebo augimo kūgelio.
Vienaskilčių augalų subrendusios sėklos gemalą taip pat sudaro šaknelė ir pumpurėlis. Šaknelę gaubia šakniamakštė, o pumpurėlį – diegiamakštė.