Garso greitis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Garso greitis – yra fizikinė medžiagos savybė, išreiškianti garso sklidimo greitį tam tikroje aplinkoje. Garso greitis priklauso nuo medžiagos struktūros, priemaišų, temperatūros, slėgio.
Jis 0°C temperatūros ore, esant 101325 Pa slėgiui, yra lygus . Garso greitį kitokios temperatūros ore galima apskaičiuoti pagal tokią apytikslią formulę:
Jūros lygyje garso greitis (ore) priklauso tik nuo temperatūros (θ tariama teta), čia matuojama °C.
[taisyti] Garso greitis skysčiuose ir kietuose kūnuose
Garsas sklinda ne tik dujose (ore), bet ir kietuose bei skystuose kūnuose. Garso greitis juose yra daug didesnis negu dujose, nes tarpai tarp molekulių yra mažesni.
Greitis kietuose kūnuose apskaičiuojamas pagal formulę (E – Jungo modulis, ρ – tankis):
Greitis skystuose kūnuose apskaičiuojamas pagal formulę (K – spūdos modulis, ρ – tankis):
[taisyti] Garso greitis dujose
Greitis dujose skaičiuojamas kaip ir skysčiuose (K – spūdos modulis, ρ – tankis):
- , taigi
Čia:
Idealiosioms dujoms galima parašyti
kur
- cideal garso greitis idealiosiose dujose.
- R (=8,3145 J·mol-1·K-1) dujų konstanta.
- k Bolcmano konstanta
- γ adiabatinis indeksas (7/5 = 1,400 dviatomėms molekulėms, 5/3 = 1,6667 vienatomėms molekulėms).
- T absoliutinė temperatūra kelvinais.
- M molinė masė (kilogramas į molį). Sauso oro molinė masė lygi 0,0289645 kg/mol.
- m molekulės masė kilogramais.