Eridė
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
- Šis straipsnis apie mitologiją. Apie planetą skaitykite Eridė (nykštukinė planeta).
| Graikų mitologija | |
|---|---|
 |
|
| Graikų dievai | |
| Pirmapradžiai dievai Olimpo dievai | Titanai Mūzos | Nimfos |
|
|
Fantastinės būtybės |
|
Eridė (gr. Eρις, „nesantaika“) graikų mitologijoje – nesantaikos ir ginčo deivė. Su Dzeusu susilaukė Atės, pažeminimo personifikacijos. Ją išgarsino auksinis nesantaikos obuolys. Romėnų mitologijoje Eridės atitikmuo – Diskordija (Discordia).
[taisyti] Auksinis nesantaikos obuolys
Dzeusas norėjo jūrų dievo Nerėjo dukterį Tetidę, sidabrakoję deivę, paimti už žmoną. Bet Prometėjas jam išpranašavo, kad Tetidės sūnus bus galingesnis už tėvą. Dzeusas išsigando Krono likimo ir su Tetide apvesdino mirtingąjį Pelėją, Tesalijos Fitijos valdovą. Vestuvėse dalyvavo ir dievai, atnešę jaunavedžiams dieviškųjų dovanų. Tik Eridės nepakvietė. Bet Eridė metė Pelėjo ir Tetidės vestuvių metu į svečių – dievų tarpą obuolį. Ant šio obuolio buvo išgraviruota „Gražiausiajai“ („Jį paims gražiausioji“). Ir pradėjo Afroditė, Atėnė ir Hera tarpusavyje ginčytis dėl obuolio. Dzeuso patarimu Hermis trijulę atvedė ant Idos kalno pas Parį, kuris ir turėjo gražiausiai iš trijų deivių atiduoti obuolį. Paris pasirinko Afroditę, kuri jam pažadėjo Eleną – gražiausią pasaulio moterį. O Helenės pagrobimas tapo Trojos karo priežastimi.
[taisyti] Vaizdavimas
Eridė dažnai vaizduojama kaip šlubuojanti, sunykusi, mažutė moterėlė. Tik tada, kai jai pavyksta žmoguje pažadinti pavydą ir neapykantą, ji atgauna savo pirmykštę išvaizdą. Homeras apie ją rašo „Iliadoje“: „Ką ji vieną kartą pradėjo, nuo to nebegali atsitraukti. Iš savo mažos figūros ji išauga gigantiško dydžio ir grožio“.
