Durijus

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Durio

Kvapusis durijus (Durio zibethinus), vaisius

Karalystė:	Augalai ( Plantae)
Skyrius:	Magnolijūnai ( Magnoliophyta)
Klasė:	Magnolijainiai ( Magnoliopsida)
Eilė:	Dedešviečiai ( Malvales)
Šeima:	Bombakmediniai ( Bombacaceae)
Gentis:	Durijus ( Durio)

Durijus (lot. Durio) – bombakmedinių (Bombacaceae) šeimos augalų gentis. Jų vaisius – durijus.

Žinoma 30 rūšių, visos jos kilusios iš Pietryčių Azijos bent devynios iš jų veda valgomus vaisius.^[1] Kvapusis durijus (Durio zibethinus) yra vienintelė rūšis parduodama tarptautinėse rinkose, kitos rūšys yra parduodamos tik tuose regionuose, kur yra auginamos. Durijaus vaisius atpažįstamas pagal didelį dydį, unikalų kvapą ir dygliuotą žievelę. Jo vardas kilęs iš malajų kalbos žodžio duri (dyglys) kartu su malajietiška priesaga an (sudarančia malajų kalboje daiktavardį), reiškiantis „dygliuotą vaisių“. Pietryčių Azijoje durijus yra plačiai žinomas kaip vaisių karalienė.

Vaisius užauga iki 40 cm ilgio ir 30 cm diametro, paprastai sveria nuo vieno iki penkių kilogramų. Jo forma būna nuo apvalaus iki pailgo, žievelės spalva yra rudai žalia, gali būti ruda, mėsa – nuo blyškiai gelsvos iki raudonos, priklausomai nuo rūšies. Kieta išorinė žievelė yra padengta kietais badančiais spygliais, viduje yra valgomas minkštimas, turintis stiprų, išskirtiną kvapą. Kai kam šis kvapas yra kvapnus, kai kam jis bjaurus. Sėklos taip pat valgomos virtos, džiovintos, keptos arba skrudintos.