Domas Andrulis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Domas Andrulis (1896 m. balandžio 28 d. Juodlaukių k., Kelmės valsč., Raseinių apskr. – 1973 m. spalio 31 d. Šiauliuose), chorvedys, pedagogas, kompozitorius.

[taisyti] Biografija

Mokydamasis Kelmės mokykloje, nuo 11 metų pradėjo giedoti bažnyčios chore. Keletą metų privačiai pasimokęs muzikos, nuo 1915 vargonininkavo ir vadovavo chorui Vaiguvoje, mokytojavo ir vadovavo chorams Kurtuvėnų ir Šakynos pradžios mokyklose. 1918 Šiauliuose eksternu išlaikė keturių gimnazijos klasių baigimo egzaminus ir pradėjo mokytojauti Žagarės pradžios mokykloje, dėstė muziką Žagarės mokytojų kursuose, vadovavo Šaulių būrio chorui. Lankė mokytojų kursus Šiauliuose ir 1924 gavo pradžios mokyklos mokytojo diplomą. 1924 – 1929 Klaipėdos muzikos mokykloje-konservatorijoje mokėsi muzikos teorijos ir kompozicijos (dėst. S. Šimkus), chorvedybos (dėst. J. Žilevičius) ir fortepijono (dėst. I. Prielgauskas). 1926 apsigyveno Palangoje ir važinėjo į Klaipėdą, tęsdamas muzikos studijas, dirbo muzikos mokyklos raštinėje, vadovavo styginių orkestrui, talkino muzikos žurnalų leidybai, rašė „Muzikos mene“, „Muzikoje“ ir „Muzikos baruose", mokytojavo ir vadovavo chorui Palangoje. 1929 – 1930 Plungės gimnazijos, nuo 1930 Telšių gimnazijos muzikos mokytojas ir choro vadovas. Moksleivių ir suaugusiųjų jėgomis statė savo ir kitų autorių muzikinius veikalus, organizavo dainų šventes. Persikėlęs į Vilnių, kartu su K. Kavecku ir J. Bendorium 1945 įkūrė dešimtmetę muzikos mokyklą ir buvo jos direktorius.

Nuo 1947 J. TallatKelpšos muzikos mokykloje dėstė teorines disciplinas, 1948 – 1950 vadovavo Mokytojų namų mišriajam chorui, surengė koncertų ir išvykų. 1951 – 1953 Panevėžio muzikos mokyklos, o 1953 – 1973 Šiaulių aukštesniosios muzikos mokyklos teorinių disciplinų dėstytojas, mėgėjų chorų vadovas. D. Andrulis įvairiais muzikos klausimais parašė nemaža straipsnių, surinko ir užrašė apie 2000 lietuvių liaudies dainų, kurių dalį harmonizavo, sukūrė solo ir choro dainų, instrumentinių pjesių ir muzikinių scenos veikalų. Tai opera „Pasaka“ (1930), baletukas „Pirmosios pavasario gėlės“ (1932) ir kt. Su J. Žilevičium parašė dainynėlį „Jaunas dainininkas“ (1927), išleido dainų rinkinį „Dainos mažiesiems dainininkams“ (1932), dainų ciklą „Gimtinės garsai“ ir „Dainos skautams“ (1936), chorinių dainų rinkinį „Yra šalis“ (1938), „Dainynėlį" (1938) ir kt.

[taisyti] Šaltinis

Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999. Informacijos publikavimui gautas žodinis autoriaus leidimas.