Breslaujos apskritis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Breslaujos apskritis (dar vadinta Breslaujos pavietu) buvo dabartinės Gudijos ir Lietuvos teritorijoje, į rytus nuo Utenos. Minima nuo XVI amžiaus. Centras buvo Breslauja (iki 1794 m. ir 1801–1808 m.) ir Vidžiai (1794–1801 m. ir 1808–1835 m.).
Apskritis XVII a. buvo 5525 km² dydžio, 1931 m. 4156 km². 1921 m. joje gyveno 62 682 gyventojai.
[taisyti] Istorija
Breslaujos pavietas ir apskritis minima nuo XVI a. pradžios. Per 1564–1566 m. reformas gavo bajoriškos savivaldos teises. 1793 m. dalis apskrities prijungta prie Rusijos imperijos – įėjo į Minsko gubernijos Dysnos apskritį, o vakarinė dalis ir toliau vadinosi Breslaujos apskritimi. 1793–1795 m. ji priklausė Breslaujos vaivadijai, nuo 1795 m. – Vilniaus gubernijai, nuo 1843 m. – Kauno gubernijai. 1835 m. apskrities centras buvo perkeltas į Zarasus ir taip atsirado Zarasų apskritis.
Breslaujos apskritis vėl atkurta Lenkijai okupavus dalį Zarasų apskrities: 1920–1922 m. ji buvo Vidurinėje Lietuvoje, 1922–1925 m. Vilniaus administracinėje apygardoje, 1925–1939 m. Vilniaus vaivadijoje. Nuo 1920 m. apskrityje buvo šie valsčiai:
Valsčius | Centras |
Apso valsčius | Apsas |
Breslaujos valsčius | Breslauja |
Drūkšių valsčius | ??? |
Dūkšto valsčius | Dūkštas |
Pliusų valsčius | ??? |
Rimšės valsčius | Rimšė |
Slabados valsčius | Slabada |
Smalvų valsčius | Smalvos |
Vidžių valsčius | Vidžiai |
1925 m. Dūkšto valsčius priskirtas Švenčionių apskričiai, o prie Breslaujos apskrities prijungti 8 Dysnos apskrities valsčiai:
Valsčius | Centras |
Čeresų valsčius | Čeresai |
Drujos valsčius | Druja |
Jodų valsčius | Jodai |
Levanpolės valsčius | Levanpolė |
Miorų valsčius | Miorai |
Naujojo Paguosčio valsčius | Naujasis Paguostis |
Perbrado valsčius | Perbradas |
Ugarių valsčius | Ugariai |
1939 m. rytinė apskrities dalis atiteko Baltarusijai, o vakarinė – Lietuvai (prijungta prie Švenčionėlių apskrities, sudarytos 1939 m. spalio 30 d.).