Brenus
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Brenus (Brennus) – galų lyderis, 387 m. pr. m. e. su savo armija užpuolęs ir užėmęs beveik visą Romą, išskyrus Kapitolijaus kalvą (Alijos mūšis).
Romėnai bandė sumokėti galams, kad šie pasitrauktų, ir siūlė tūkstantį svarų aukso. Prasidėjo ginčas tarp keltų ir romėnų dėl tikslaus aukso kiekio, už kurį įsibrovėliai pasitrauktų. Tai davė laiko Markui Furijui Kamilui surinkti armiją ir užpulti galus. Pirmame mūšyje Romos gatvėse galai buvo įveikti ir išstumti iš miesto. Antrajame mūšyje romėnai juos įveikė galutinai. Už šį žygį Kamilas gavo „Antrojo Respublikos įkūrėjo“ ir „Tėvynės tėvo“ (Patter Patriae) titulus.
Egzistuoja įvairios su Brenumi susijusios spekuliacijos. Viena teigia, kad čia ne vardas, o titulas (pavyzdžiui, yra žinomas kitas galų Brenus, III a. pr. m. e. puolęs graikus). Taip pat yra teorija, teigianti, kad Brenus bendradarbiavo su Dionizu iš Syrakūzų, kuris siekė kontroliuoti visą Siciliją (tuo metu Mesana turėjo stiprius ryšius su Roma).
