Boetijus

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Anicijus Manlijus Torkvatas Severinas Boetijus (arba Boecijus, lot. Boethius, apie 480-524m.) – viduramžių muzikos teoretikas ir filosofas. Jo veikalas „Apie muzikos mokymą“ (De institutione musica), parašytas pačioje VIa. pradžioje, yra muzikos vadovas, įeinantis į kvadrilijaus sistemą. Kartu su analogiškais tekstais apie geometriją, aritmetiką ir astronomiją muzikos vadovas buvo skirtas rengti studentus tolesnėms filosofijos studijoms. Originalios medžiagos traktate nedaug: Boecijus rėmėsi graikų šaltiniais, kuriuos turėjo po ranka, pirmiausia ilgu iki mūsų dienų neišlikusiu Nikomacho traktatu ir Ptolemajo „Harmonikų“ pirmąja knyga. Traktate taip pat perteikiamos Pitagoro, Euklido ir Aristokseno mintys.Viduramžių skaitytojai tikriausiai nesuprato, kad Boecijus tiesiog pakartojo kitų autorių mintis, tačiau suvokė, jog jo teiginiai remiasi graikų matematikos ir muzikos teorijomis. Skaitytojai gavo įsitikinti,jog muzika yra skaičių mokslas, nes skaičių santykiai lemia melodinius intervalus, konsonansus, gamų sandarą, instrumentų ir balsų derinimą.

[taisyti] Bibliografija

• Filosofijos paguoda/ Anicijus Manlijus Severinas Boetijus; iš lotynų kalbos vertė Lizeta Lozuraitytė, 2000