Berimbau
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Berimbau – braziliškas vienastygis muzikos instrumentas. Naudojamas Kapueiros kovos meno muzikoje.
 |
„Toque de Angola“ (Papildoma informacija) |
| Berimbau grota melodija |
Berimbau skambesį (tai yra labai aukštą, vidutinį arba žemą) sąlygoja medinio lanko skersmuo, skirtingas metalinės vielos įtempimas. Berimbau pasiskirsto pagal garsus:
- gunga turi ploniausią lanką, didelę cabaça, juo išgaunamas žemas tonas − šis berimbau atlieka pagrindius ritmo garsus;
- médio turi vidutinį lanką ir cabaça − šis berimbau vidutiniu tonu pritaria gunga;
- labiausiai įtemptas yra viola berimbau, kuris išgauna aukštą toną (jo cabaça mažiausia) − juo grojama melodingiausiai, daugiausiai improvizuojama.
Grojama mediniu pagaliuku vadinamu baqueta − juo užgaunama viela. Su „akmenuku“ vadinamu dobrão (arba pedra) viela yra prispaudžiama, reguliuojamas skambėjimo tonas. Iš viso yra trys tonai: žemas (kai grojama laisva styga, neprispaudžiant akmens), šnarantis (kai akmuo lengvai priglaudžiamas prie vibruojančios vielos) ir aukštas (kai akmuo tvirtai prispaudžiamas prie vielos). Rankoje, kurioje laikomas baqueta, dažniausiai laikomas ir caxixi − grojamam ritmui sustiprinti. Caxixi (tariama − „kašiši“) – tai pintas barškutis, kurio viduje yra kruopos.
