Armstrong klanas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
 |
|
| Kilimo iš | žemutinės Škotijos |
|---|---|
| Žemės | Litsdeilas |
| Vadas | šiuo metu neturi |
| Simbolis | Čiobrelis |
| Devizas | (lot.) Invictus maneo (liet.) Lieku nenugalėtas |
| Karo šūkis | - |
| Maršas | - |
 |
|
Armstrong – Škotijos klanas, kildinamas iš Ferberno (Fairbairn), Škotijos karaliaus šarvų saugotojo. Ferbernas išgelbėjo karalių nuo žūties mūšio metu. Pasak legendos, kritęs mūšio metu arklys prispaudė karalių, o Ferbernas pakėlęs žirgą ir išvadavęs karalių. Taip atsirado Armstrong (liet. „tvirta ranka“) pavadinimas. Rankos simbolis yra įamžintas Armstrong klano herbe.
[taisyti] Istorija
Armstrongai vienas iš aršiausių, galingiausių ir didžiausių Škotų Sienos žemių klanų. Lidsdeilo žemes praplėtę (Eksdeilas, Anandeilas) apie 1528 m. galėjo surinkti apie 3 000 raitelių kariauną. Organizuodavo pastovius išpuolius į Angliją, plėšė besiribojančias anglų žemes.
1529 m. liūdnai pagarsėjusį Džoną Ni Džilnokį Armstrongą, kuris puldinėjo anglų žemes, neapsikentęs Jokūbas V sugavo ir pakorė. Vėliau škotai sukūrė baladę Armstrong Džioni.
Vėliau, apie 1610 m. valdant Jokūbui VI buvo numalšinti Armstrongų klano išpuoliai, įvykdan mirties bausmes daugeliui iš klano vyresniųjų. Po to klanas nebeatsigavo ir prarado įtaką.
1969 m. rugpjūčio 21 d. klano palikuonis, amerikiečių astronautas Neilas Armstrongas (Neil Armstrong) tapo pirmuoju žmogumi išsilaipinusiu Mėnulyje. Išsilaipindamas astronautas turėjo su savimi Armstrongų klano tartano skiautę.
