Antanas Juozapavičius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Antanas Juozapavičius (1894 m. vasario 13 d. Vaškų valsčiaus Švokštonių dvare – 1919 m. vasario 13 d. Alytuje) – pirmasis Lietuvos karininkas, žuvęs už Lietuvos nepriklausomybę.

[taisyti] Biografija

1902 m. pradėjo lankyti liaudies mokyklą Rygoje, 1905 m. – gimnaziją, tačiau, baigęs penkias klases, iš jos pašalintas kaip „maištininkas“. Tartu gavo provizoriaus specialybę, pagal kurią dirbo iki 1914 m. Rygos ir Tartu vaistinėse.

Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui savanoriu stojo į Rusijos kariuomenę (57-tą pulką Tverėje). Po poros mėnesių nusiųstas į karo mokyklą. Ją baigęs tapo karininku, grįžo į savo pulką. 1916 m. pabaigoje perkeltas į 6-ąjį Tukumo latvių pulką. Dalyvavo 1917 m. birželio mėn. Smolenske susikūrusioje lietuvių karinių dalinių organizavimo komisijoje. 1917 m. lapkričio 26 d. tapo Atskirojo lietuvių bataliono ketvirtosios kuopos vadu. 1918 m. kovo 15 d. batalionas buvo išformuotas.

1918 m. birželio mėn. grįžo į Lietuvą. 1918 m. lapkričio 24 d. tapo krašto apsaugos ministro adjutantu. Vėliau paskirtas į 1-ąjį pėstininkų pulką, kuris 1918 m. gruodžio 18 d. perdislokuotas iš Vilniaus į Alytų. 1919 m. vasario 3 d. laikinai paskirtas pulko vadu. Žuvo ant Alytaus tilto. 1989 m. minint 70-ąsias A.Juozapavičiaus žuvimo metines prie tilto pastatytas atminimo kryžius. Iš naujo nuliedintos ir pašventintos naujos bareljefinės plokštės (aut. dailininkas Vytautas Ledas, originalių plokščių autorius skulptorius Juozas Zikaras).