Antanas Domininkas Tiškevičius
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Antanas Domininkas Tiškevičius | |
|---|---|
 |
|
| Lelija | |
| Giminė | |
| Tiškevičiai | |
| Gimė: | 1692 m. |
| Kalenikuose | |
| Mirė: | 1762 m. sausio 31 d. |
| Alsėdžiuose | |
| Tėvai | |
| Tėvas: | Emanuelis Vladislovas Tiškevičius Logoiskis |
| Motina: | Sofija Venclavska |
| Žmona (-os) | |
| Vaikai | |
Antanas Domininkas Tiškevičius (lenk. Antoni Dominink Tyszkiewicz, 1692 m. Kalenikuose -1762 m. sausio 31 d.Alsėdžiuose) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras, didikas, Lelijos herbo grafas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės veikėjas, Žemaičių vyskupas.
Turinys |
[taisyti] Biografija
Kilęs iš Lietuvos didikų Tiškevičių giminės Logoisko ir Berdyčevo šakos. [1] Tėvas Emanuelis Vladislovas Tiškevičius Logoiskis, Motina Sofija Venclavska. Broliai Kazimieras Tiškevičius Logoiskis, Teodoras Tiškevičius Logoiskis, Mykolas Jonas Tiškevičius Logoiskis.
[taisyti] Veikla
Studijavo Vilniaus akademijoje, gavo filosofijos daktaro laipsnį, dvejus metus studijavo teologiją. 1715 m. pašventintas kunigu. 1739 m. liepos 20 d. paskirtas tituliniu Menito vyskupu ir Kijevo vyskupo pagalbininku, 1740 m. rugsėjo 16 d. perkeltas vyskupu į Žemaičius.
Atvykęs į vyskupiją, aplankė parapijas, rūpinosi pakelti kunigų išsilavinimo lygį, suruošė jiems 3 mėn. kursus Varniuose. Varnių kunigų seminarijos klierikus pavedė vienuoliams pijorams, rūpinosi padidinti klierikų skaičių, pastatė naujus medinius Varnių kunigų seminarijos pastatus, nustatė klierikams ir kunigams privalomas 7 dienų rekolekcijas.
Varniuose įkurdino vienuolius rokitus, leido įkurti seserų marijiečių vienuolyną, padalijo vyskupiją į 10 dekanatų, nustatė parapijų maldininkų kelionių į didžiuosius Šiluvos ir Žemaičių Kalvarijos atlaidus tvarką. 1752 m. birželio 4-6 Varniuose sušaukė diecezinį sinodą, jo nutarimus išspausdino Vilniuje.
1750 m. pastatė Žemaičių Kalvarijos bažnyčią, įsteigė altariją prie Mosėdžio bažnyčios. Pargabeno iš Prūsijos vyskupo Jurgio Tiškevičiaus palaikus ir palaidojo Žemaičių Kalvarijos bažnyčios pogrindyje.
Palaidotas Varnių katedros Vyskupų kriptoje.
[taisyti] Bibliografija
- Krolewska droga do nieba albo žycie S. Kazimierza krolewica polskiego y W. Ks. L. 1752;
- Synodus dioecesana Mednicensis seu Samogitiae 1752; ir jam dedikuotas iš lenkų kalbos verstas: Pedelis miros saldžiausi medi kryžiaus Jezusa Pona 1750.
[taisyti] Šaltiniai
- ↑ Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, 11 t. 325 psl.
[taisyti] Nuorodos
| LDK didikų giminės | |
|---|---|
| Lietuvių kilmės | • Kęsgailos • Astikai • Radvilos • Goštautai • Olelkaičiai (Sluckiškiai) • Alšėniškiai • |
| Rusėnų kilmės | • Chodkevičiai • Ostrogiškiai • Sapiegos • Tiškevičiai • Pacai • Iljiničiai • Višnioveckiai • |
| Kuršo didikai | • Tyzenhauzai • Pliateriai • |
